Ar pažintys padeda susirasti darbą? Naujas tyrimas Portugalijoje rodo, kad jos net tris kartus padidina tikimybę įsidarbinti. Bet kaip tai veikia Lietuvoje?
Mūsų visuomenėje požiūris į pažintis tebėra dviprasmis: vieniems tai atrodo kaip modernus ir efektyvus būdas greičiau susirasti darbą, kitiems – kaip nepageidautinas nepotizmo atspindys. Tačiau, pasak Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslininkės, darbo rinkos ekspertės doc. Agnės Laužadytės-Tutlienės, tokie vertinimai dažnai kyla iš sovietmečio „blato“ paveldo. Šiuolaikinės rekomendacijų sistemos daugelyje užsienio šalių laikomos skaidriu, legaliu ir abiem pusėms naudingu įrankiu.
Filtras tiek darbdaviui, tiek kandidatui
Darbo rinkos ekspertė pasakoja, kad Portugalijoje atlikti tyrimai rodo aiškią tendenciją: pažintys tris kartus padidina galimybę susirasti darbą. Lietuvoje analogiškų tyrimų kol kas neatlikta, tačiau pašnekovė pastebi, kad tam tikros apklausos leidžia daryti panašias prielaidas. Užimtumo tarnybos ir Europos mastu vykdomos apklausos rodo, kad pažintys dažnai laikomos vienu iš aktyvios darbo paieškos būdų. Vis dėlto Lietuvos situacija, pasak pašnekovės, būtų kiek kitokia nei Portugalijos – dėl mažesnės rinkos bei regioninių skirtumų.
„Vilniuje ar Kaune, ypač IT sektoriuje, rezultatai galėtų būti panašūs į užsienio tyrimus. Tačiau gamybos sektoriuje Lietuvos provincijoje pažinčių įtaka tikriausiai būtų kur kas mažesnė. Tam reikėtų išsamesnių tyrimų, bet tam tikra tendencija vis tiek išliktų“, – sako doc. A. Laužadytė-Tutlienė.
Doc. Agnė Laužadytė-Tutlienė. VU nuotr.
Paklausta, kodėl žmonės ieško darbo per pažįstamus, ekspertė sako, kad vienas svarbiausių veiksnių – efektyvumas. Pažintys sutrumpina darbo paieškos laiką ir padidina įsidarbinimo tikimybę. Darbdaviui taip pat patogu, nes rekomenduotas žmogus atrodo patikimesnis. Pažįstamas tarpininkas neretai padeda atskleisti tai, ko neparodo CV – darbo etiką, gebėjimą dirbti komandoje.
Svarbus ir rinkos dydis. Nedidelėje šalyje, tokioje kaip Lietuva, daugelis sektorių glaudžiai susiję, tad kolegų tinklai tampa natūraliu informacijos kanalu. Kitaip tariant, pažintys čia ne tik trumpina kelią į darbo pokalbį, bet ir atlieka patikimumo filtrą tiek darbdaviui, tiek kandidatui.
Rekomendacijos – moderni ir net skatinama sistema
Darbo paieškose dažnai kyla dilema – ar kreiptis į pažįstamus yra pagalba, ar veikiau nepatogus žingsnis, kuris gali būti palaikytas nepotizmu? VU dėstytoja sako, kad visuomenėje šie du dalykai neretai klaidingai suplakami į vieną.
Pasak jos, Lietuvoje vis dar juntamas sovietmečio paveldas – vadinamasis „blatas“. Tačiau šiuolaikinės rekomendacijų sistemos yra visai kas kita. „Užsienyje įprasta, kad darbuotojai siūlo kandidatą, o sėkmingos rekomendacijos atveju net gauna premiją. Vis dėlto galutinį sprendimą priima personalo specialistai, tad tokia praktika skiriasi nuo nepotizmo, kai bandoma apeiti atranką. Todėl rekomendacijos laikomos modernia, legalia ir daugelyje šalių netgi skatinama sistema.“
Panašios rekomendacijų programos pamažu populiarėja ir Lietuvoje. Tokias taiko ne tik tarptautinės kompanijos ar aukštos kvalifikacijos specialistų ieškantys sektoriai, bet ir kai kurie prekybos centrai – darbuotojai už sėkmingai rekomenduotą kandidatą gali gauti simbolinę paskatą.
Statistika taip pat iškalbinga – maždaug ketvirtadalis dirbančiųjų darbą rado per socialinius ryšius. Anot doc. A. Laužadytės-Tutlienės, tai rodo, kad pažintys nėra tik papildoma priemonė, bet vienas iš pagrindinių darbo paieškos kanalų. „Socialinis kapitalas tampa realiu ekonominiu ištekliumi – savotiška valiuta darbo rinkoje“, – pabrėžia ekspertė.
Todėl gana daug žmonių investuoja į savo pažinčių tinklo plėtimą – nuo dalyvavimo renginiuose iki aktyvios veiklos „LinkedIn“ platformoje. Tokios priemonės veikia ir Lietuvoje, ypač tam tikruose sektoriuose. „IT bendruomenės yra glaudžios, o darbuotojai dažnai vieni kitus pažįsta per profesines platformas, todėl rekomendacijos čia tampa itin veiksmingu būdu greitai rasti tinkamą kandidatą. Be to, darbdaviams tai reiškia mažesnes įdarbinimo išlaidas.“
Pažinčių svarba ryški ir finansų konsultacijų sektoriuje, kūrybinėse industrijose, taip pat mažose ir vidutinėse įmonėse. Pastarosioms oficialios atrankos procedūros neretai būna per sudėtingos arba per brangios, tad rekomendacijos tampa patikimu ir praktišku sprendimu.
Kaip kurti tinklą, kuris padeda rasti darbą?
Darbo rinkos ekspertė pabrėžia, kad neužtenka pažinčių vien turėti, jas reikia ir sąmoningai puoselėti. Svarbu suprasti skirtumą tarp „stiprių“ ir „silpnų“ ryšių. Stipriausiais ryšiais laikomi artimiausi bičiuliai ar šeimos nariai, o silpnaisiais – pažįstami, su kuriais nebendraujama kasdien, tačiau jie gali tapti vertinga pažintimi ateityje. Būtent šie „silpnieji“ ryšiai, tyrimų duomenimis, dažnai lemia sėkmingą karjeros eigą.
Kaip tokius ryšius palaikyti? Užtenka paprastų gestų – pasveikinti pažįstamą su gimtadieniu, sureaguoti į publikaciją, parašyti trumpą komentarą. Tokie ženklai primena apie jūsų egzistavimą profesinėje bendruomenėje ir gali tapti paskata naujam darbo pasiūlymui.
Kontaktų mugė. VU nuotr.
Socialiniuose tinkluose svarbu atsakingai dalintis savo profesiniais pasiekimais: dalyvavimu konferencijose, naujomis publikacijomis ar projektais. Intensyvus savęs viešinimas nebūtinas – pakanka subtiliai priminti apie savo profesinę veiklą.
Skirtingos platformos tinkamos skirtingiems tikslams. „LinkedIn“ – lyderis tarp aukštos kvalifikacijos darbų paieškos įrankių, ypač didmiesčiuose ir tarptautiniuose sektoriuose. Tuo tarpu paprastesniems darbams provincijoje dažnai veiksmingesnis būna „Facebook“ ar net „Instagram“.
Vis dėlto per didelis pasitikėjimas tik rekomendacijomis gali turėti ir neigiamų aspektų. Kyla diskriminacijos rizika – jei darbdavys remiasi vien pažįstamų tinklu, kandidatai „iš šalies“ gali turėti mažiau galimybių, nepaisant aukštos kvalifikacijos. Be to, žmonės linkę nesąmoningai rinktis panašius į save, o tai gali riboti įvairovę. Šių spąstų išvengti padeda tik nuoseklios atrankos procedūros – personalo specialistai turi vertinti visus kandidatus pagal vienodus kriterijus, net jei juos rekomendavo kolega.
Nors pažintys gali padėti greičiau susirasti darbą, jos nėra panacėja – kartais netgi kliūtis kompetentingiems kandidatams. Todėl, pasak VU docentės A. Laužadytės-Tutlienės, svarbu taikyti mišrius kandidatų vertinimo būdus: gyvą pokalbį, gebėjimų testus, praktines užduotis. Tokiu atveju paaiškėja ne tik rekomendacijų svoris, bet ir realūs įgūdžiai.
Pažintys – nedarbo problemai spręsti
Pažintys gali būti ypač reikšmingos sprendžiant ilgalaikio nedarbo problemą. Tyrimai rodo, kad po vienerių nedarbo metų tikimybė įsidarbinti smarkiai sumažėja, o po dvejų tampa beveik nulinė. Tai lemia tiek įgūdžių praradimas, tiek pasitikėjimo savimi stoka, socialinės problemos ar net žalingi įpročiai. Į darbo rinką sugrįžti sunku ir tiems, kurie kurį laiką rūpinosi artimaisiais.
„Užimtumo tarnybos, veikdamos kaip tarpininkai, galėtų jungti darbdavius ir bedarbius socialiniuose tinkluose, burti pokalbių grupes, skatinti darbdavius skelbti laisvas vietas internete. Dažnai problema yra paprasta – darbdavys nežino apie kandidatą, o kandidatas nežino apie darbo vietą. Tokį paradoksą gali išspręsti šiuolaikiškos priemonės, jei pačios tarnybos sugebės moderniai veikti“, – įsitikinusi ekspertė.
Asociatyvi Freepik nuotr.
Žvelgdama į ateitį, VU mokslininkė sako mananti, kad pažintys išliks svarbios, tačiau požiūris į jas keisis. Po truputį nyks sovietmečio „blato“ šešėlis, o rekomendacijų programos bus suvokiamos kaip legali, skaidri ir naudinga sistema. Visuomenės švietimas, aiškiai apibrėžtos taisyklės, viešinami geri pavyzdžiai ir įvairovės politika galėtų padėti panaikinti neigiamą tokio įsidarbinimo būdo atspalvį. Tuomet pažintys bus matomos ne kaip privilegija, o kaip vienas iš kompetencijų signalų.
Galiausiai, socialiniai ryšiai gali tapti ir priemone grąžinti emigravusius lietuvius į darbo rinką Lietuvoje. „Ilgą laiką užsienyje gyvenę žmonės neretai praranda ryšius su vietos rinka, todėl tinkami kontaktai jiems tampa tiltu, padedančiu suprasti, kokios įmonės yra patikimos, kur trūksta specialistų ir kaip greičiausiai įsilieti į profesinę bendruomenę“, – tikina doc. A. Laužadytė-Tutlienė.
Ar pažintys – geriausias darbo paieškos kanalas? | Mokslas be pamokslų
Komentarų nėra. Būk pirmas!