Augant pasauliniam susirūpinimui dėl probleminio interneto naudojimo (PIN) ir jo poveikio visuomenės sveikatai, vis dar nesutariama, kokie veiksniai daro didžiausią įtaką PIN vystymuisi ir kokia pagalba būtų efektyviausia. Lietuvoje trūksta ir specialistams, ir plačiajai visuomenei naudoti tinkamų PIN atpažinimo instrumentų. Problemai spręsti mokslininkų ir praktikų pajėgas sutelkė Vilniaus universiteto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai ir Skaitmeninės etikos centras.

„Iki šiol pasaulis nežino, kokie asmenybės bruožai ir kaip yra susiję su PIN, pavyzdžiui, ar tai nulemia impulsyvumas, ar kompulsyvumas – sunkiai kontroliuojamas noras ką nors daryti. Lietuvos mokslininkai siekia pirmieji rasti šias sąsajas ir padėti geriau suprasti PIN formavimosi mechanizmą, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkas dr. Julius Burkauskas. – Mums svarbu sukurti galimybes ir specialistui, ir pačiam asmeniui įvertinti individualų PIN sunkumo laipsnį.“

Naujausių pasaulinių tyrimų mokslinės apžvalgos skelbia, kad pagalbos dėl PIN gali prireikti jau kas dešimtam interneto naudotojui, todėl prevencija ir ankstyvoji tikslinga pagalba yra ypač svarbios.

Prof. Roma Jusienė. Asmeninio archyvo nuotr.

„Siekiame kuo anksčiau suprasti, kada interneto naudojimas jaunimui ir suaugusiesiems tampa problema – ir veiklų prie ekranų, ir praleidžiamo laiko atžvilgiu – kai jau nukenčia kitos svarbios gyvenimo sritys. Efektỹviai prevencijai reikalingas moksliškai pagrįstas rizikos veiksnių atpažinimas kuo anksčiau, todėl PIN pasireiškimą vaikystėje ir paauglystėje tyrinėsime išskirtinai dėmesingai, – sako Vilniaus universiteto Psichologijos instituto vadovė prof. Roma Jusienė. – Itin svarbu apsaugoti pažeidžiamiausias – bręstančių asmenybių grupes.“

Prestižiniame mokslo žurnale „Nature“ prieš metus publikuotas kvietimas mokslininkams būti itin atidiems vertinant PIN ir jo padarinius. „Viena vertus, nenuvertiname interneto teikiamų naudų ir pažinimo, bendravimo, pramogų galimybių, tačiau norėdami identifikuoti tuos, kurie gali būti jautrūs PIN, turime siūlyti patikimus, šiuolaikiškus, o svarbiausia – kliniškai reikšmingus diagnostikos instrumentus – testus, kuriuos galėtų naudoti gydytojai ir kiti sveikatos priežiūros specialistai, kad patikimai atpažintų sutrikimą“, – sako dr. J. Burkauskas.

Sprendimai pakeliui: trijų universitetų mokslininkai prašo įsitraukti visuomenę ir aktyviai dalyvauti. Tiriamos dvi amžiaus grupės: suaugusiųjų ir paauglių. Suaugusiųjų apklausos nuorodą rasite čia. Apie paaugliams skirtą apklausą skaitykite čia.