„Idėjos neįmanoma pavogti, todėl humanitarai nebijo sklaidos ir yra jai atviri“, – paklausta, ką jai reiškia atviroji prieiga, pasakė Vilniaus universiteto (VU) mokslo periodikos žurnalo „Problemos“ vyriausioji redaktorė doc. dr. Nijolė Radavičienė.

Atvirosios prieigos idėją palaiko ir VU leidykla. Nuo 2019 metų mokslo periodikos leidiniai (journals.vu.lt) yra leidžiami atvirosios prieigos būdu. Tai sudarė sąlygas suregistruoti žurnalus į didžiausią atvirosios prieigos žurnalų duomenų bazę DOAJ (angl. Directory of Open Access Journals).

Ši duomenų bazė pagal apimtį yra laikoma viena didžiausių pasaulyje – suregistruota daugiau nei 10 tūkst. žurnalų (apie 10 proc. visų mokslo žurnalų). Dauguma žurnalų yra iš Jungtinių Amerikos Valstijų ir Jungtinės Karalystės. Pamažu daugėja žurnalų ir iš kitų šalių, taip pat ir Lietuvos.

Šiuo metu DOAJ duomenų bazėje yra registruoti ir reguliariai perduodami 18 VU leidyklos leidžiamų žurnalų straipsnių metaduomenys. Pasirinktas atvirosios prieigos būdas dar vadinamas auksiniu keliu. Netaikomas embargo periodas.

Universiteto žurnalų straipsniai yra platinami vadovaujantis Kūrybinių bendrijų priskyrimo tarptautine viešąja licencija (CC BY), kuri leidžia laisvai ir neribotai naudoti, kaip manoma esant reikalinga, taip pat kopijuoti, daryti pakeitimus ir kurti išvestinius kūrinius, naudoti komerciniais ir nekomerciniais tikslais nurodant informacijos šaltinį ir autorių.

Įvairių tyrimų duomenimis, atvirosios prieigos žurnalai pagerina sklaidą, didina cituojamumą, pritraukia daugiau autorių. Pastebima tendencija, kad dalis tyrėjų siekia savo naujausius tyrimus publikuoti išskirtinai atvirosios prieigos žurnaluose.

Doc. dr. N. Radavičienė, kalbėdama apie atvirąją prieigą, pabrėžia jos svarbą humanitariniams mokslams: „Dvasios mokslams svarbu idėjos sklaida, o ne pirmavimas dėl idėjos autorystės ir pripažinimo, todėl humanitarika yra atviresnė atvirajai sklaidai. Technologijų pasaulyje humanitarika rizikuoja būti apleista, pamiršta, iš dalies tampa išrinktųjų reikalu. Tokiame kontekste kuo daugiau skaito, tuo geriau.“

Čia verta prisiminti Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Thomo Jeffersono mintį apie idėjos sklaidą: „Jeigu prigimtis kam nors nenumatė išimtinės nuosavybės teisės – tai kaip tik mąstymo galiai, vadinamai idėja, kurią individas turi vienintelis, kol atskleidžia kitiems. Tačiau tą minutę, kai idėja paskelbiama, ji tampa visų nuosavybe, paties autoriaus – taip pat. […] Tas, kuris iš manęs gauna idėją, praturtina savo protą, nesumenkindamas manojo, kaip ir tas, kuris uždega savo žvakę nuo manosios, gauna šviesą neatimdamas jos iš manęs. Idėjos turėtų laisvai plisti tarp žmonių po visą pasaulį kaip oras, kaip ugnis… Išradimai pagal savo prigimtį negali būti nuosavybės objektas.“

Šiais metais bus imamasi ir daugiau pastangų didinti universiteto mokslo periodikos sklaidą. Nuo šių metų vidurio ketinama pradėti bendradarbiauti su atvirosios prieigos mokslo informacijos išteklių paieškos sistemą kuriančiu „ScienceOpen“. Tai būtų dar vienas įrankis, padėsiantis didinti potencialių skaitytojų ir autorių kiekį.