Vilniaus universiteto Observatorijos kiemelyje lankytojus džiugina rožiniais žiedais pasidabinęs medelis. „Pažiūrėk, koki graži gudobelė“, – šūktelėjo praeivė, medeliu pro langą pasigrožėjusi centrinių rūmų koridoriuje. „Kas tai per medis? Kaip nuostabiai žydi!“ – kalbėjo pro šalį ėjusi bibliotekos darbuotoja.
Žiedais nusagstyto medžio negali nepastebėti. Jis kiekvieną pavasarį jau trečius metus iš eilės kviečia grožėtis rožiniais žiedlapiais. Kiemelyje atsisėdę ant suoliuko turbūt išgirstume tuziną įvairių spėlionių: kas tai per medis? Vienas girdėtas atsakymas į atmintį įsirėžė labiausiai. Šis medis pakrikštytas administracijos reikalų prorektoriaus Alekso Pikturnos vardu ir vadinamas „Pikturnos medžiu“. Smalsumą sužadino tai, ar šį medį iš tiesų pasodino prorektorius, ar jį kaip didysis sodininkas mėgėjas padovanojo universiteto kiemeliui papuošti.
Kadangi medis iš tiesų sulaukė tokio dėmesio, šiandien kiemelyje sutikta gėlininkė Valerija buvo apiberta klausimais ir pagaliau mįslė, kas šis stebuklingas medis, buvo įminta. Pasirodo, tai – obelis! Nuostabą kelia ne vien jos žiedlapių spalva, mat obelys žydi baltai, o ir tai, kad obelys tokiu metu dar nežydi. Tačiau gėlininkė pasakojo, kad šiai obeliai augti – puikus mikroklimatas. Rūmų sienos iš visų pusių užstoja vėją, na o glamonių negaili saulė. Tad Observatorijos kiemelio gražuolė žiedais pasipuošė anksčiau nei kitos obelys. Ši dekoratyvinė „August Vaga“ rūšies obelis yra pavadinta estų botaniko Augusto Vagos garbei. Spėjama, kad medelis skaičiuoja jau šeštus gyvenimo metus nuo tos dienos, kai žalias daigelis užsimezgė iš mažutės obuolio sėklelės.
Obelis pavasarį žavi savo žiedais, o rudenį – sunokusiais vaisiais. Obuoliukas yra šiek tiek mažesnis už kaukazietišką slyvą, vaisiai kabo kekėmis ir būtų puiki dekoracija kalėdinei eglutei puošti. Obuoliai rūgštoko skonio. Pora kąsnelių – ir nėra, nors obuoliukų daug ir nesuvalgytume, jie šiek tiek sprangūs, ne tokie sultingi. Dekoratyvinė obelaitė, ja reikia grožėtis!
Komentarų nėra. Būk pirmas!