Antroji tarptautinės gyvybės mokslų konferencijos „The COINS 2020“ diena prasidėjo moksliniais pranešimais apie genetiką. Iš Vokietijos atvykęs optogenetikos pradininkas, neuromokslų profesorius Peteris Hegemannas konferencijos dalyviams papasakojo apie naują mokslinių tyrimų kryptį – optogenetiką.
Smegenys – ne paprastas organas
Dar mokyklos suole išmokto organo – smegenų – veikla atrodo gan paprasta. Tačiau prof. P. Hegemannas savo pranešime tvirtino, kad smegenų procesai yra paslaptingi ir sunkiai ištiriami. Nors smegenys iš išorės neatrodo per daug sudėtingos, tačiau jų viduje vyksta kompleksiniai procesai, sudaryti iš neuronų tinklų. Tam, kad smegenų veikla būtų iki galo ištirta, reikalingi šviesa valdomi įrankiai, leidžiantys „įjungti“ vieną neuroną nepaveikiant kitų.
Optogenetikos pradžia
Prof. P. Hegemanno studentas, tirdamas chlamydomonas genties dumblių šviesai jautrius mechanizmus, atrado rodopsino jonų kanalus, kurie, reaguodami į šviesą, praleidžia vandenilio, natrio, kalio ir kalcio jonus. Šie jonai skatina nervinį impulsą sklisti kitomis nervinėmis ląstelėmis. Rodopsino kanalo atradimas pradėtas taikyti 2005 m. Pastaroji data ir laikoma optogenetikos technologijos pradžia.
Optogenetika padeda tirti smegenų funkcijas
Optogenetika yra technologija, kai šviesa aktyvuoti baltymai leidžia kontroliuoti pasirinktas didelių tinklų ląsteles. Optogenetikos technologijos principas, kuriam reikalingi fotoreceptoriai, promotoriai, chromoforai ir atsakas iš ląstelių, atvėrė galimybes neuronus valdyti skirtingo bangos ilgio šviesomis. Tai leidžia tyrinėti smegenų funkcijas ir su jomis susijusias smegenų ligas.
Antrąją konferencijos „The COINS 2020“ dieną pranešimus skaitė ir neuromokslininkai Marius Bauža bei Tomašas Paleničekas. Trečiąją konferencijos dieną videopaskaitą apie taikomąją chemiją skaitys chemijos Nobelio premijos laureatas Jeanas Marie Lehnas.
Komentarų nėra. Būk pirmas!