Naujus mokslo metus VU Orientalistikos centras pasitinka įžengęs į trečią savo veiklos dešimtmetį ir subūręs didžiausią orientalistų bendruomenę ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse.

Nors Orientalistikos centras yra vienas mažiausių VU akademinių kamieninių padalinių, šiemet jame studijuos kaip niekada daug – beveik 200 bakalauro ir magistrantūros programos studentų, besispecializuojančių penkių regionistikos šakų – arabistikos, indologijos, japonologijos, sinologijos ir turkologijos – studijose. Su jais žiniomis ir patirtimi dalysis 25 dėstytojai. Džiugu, kad pastaraisiais metais į dėstytojų kolektyvą įsiliejo ne vienas Orientalistikos centro absolventas, baigęs studijas ir apsigynęs disertaciją užsienio Azijos studijų centruose.

Praėję akademiniai metai buvo turtingi renginių, skirtų Orientalistikos centro 20-mečio jubiliejui. Lietuvos mokslų akademijoje centro mokslininkai paskaitų ciklu pristatė savo tyrimus, įvyko tarptautinė mokslo konferencija „Orientalistika Lietuvoje: praeities refleksijos, ateities vizijos“, drauge su VšĮ Azijos menų centru surengta Azijos kino filmų retrospektyva. Vilniaus universiteto Konfucijaus institutas organizavo Šiaurės Europos ir Baltijos šalių Konfucijaus institutų konferenciją, kurioje Šiaurės Europos ir Baltijos šalių institutų vadovai dalijosi patirtimi, aptarė nuveiktus darbus ir bendradarbiavimo perspektyvas.

2013 m. vyko Orientalistikos centro studijų programų savianalizė ir vertinimas. Tarptautinė ekspertų komisija, vadovaujama Helsinkio universiteto profesoriaus dr. Juhos Janhuneno, susipažino su Orientalistikos centro parengtomis Azijos studijų ir šiuolaikinių Azijos studijų programų savianalizėmis ir lankėsi Vilniaus universitete gegužės 23 d. Ekspertų grupės paskelbtos išvados patvirtino aukštą Azijos studijų kokybės lygį: Azijos studijų bakalauro programa įvertinta aukščiausia balų suma, o šiuolaikinių Azijos studijų magistrantūros programa – 22 balais iš 24 galimų. Abi programos akredituotos ilgiausiam galimam laikotarpiui – šešeriems metams. Be kita ko, ekspertai išvadose pripažino, kad sėkmingam studijų programų vykdymui didelės reikšmės turi centro akademinio kamieminio padalinio statusas.

Prasidėjusiais mokslo metais Orientalistikos centro laukia nauji darbai. Nors centro studijų programos kasmet sulaukia didžiulio stojančiųjų susidomėjimo, jame ir toliau bus daug dėmesio skiriama studijų kokybės užtikrinimui. Studijų srityje didžiausiu iššūkiu laikytinas studijų tarptautiškumo didinimas, todėl šiemet planuojama parengti ir patvirtinti studijų Orientalistikos centre tarptautiškumo koncepciją. Ši koncepcija iš esmės susijusi su tarptautinių antrosios pakopos studijų planavimu ir įgyvendinimu, integracija į tarptautines mokslo infrastruktūras. Siekiama, kad per artimiausius metus centre būtų pasiūlyta bent viena jungtinė magistrantūros studijų programa, o dabartinėje magistrantūros studijų programoje studentams atsirastų daugiau mobilumo galimybių. Orientalistikos centras jau daugelį metų aktyviai dalyvauja regioniniuose ir europiniuse Azijos studijų tinkluose, todėl artimiausių metų uždavinys – paversti šios tinklaveikos teikiamas galimybes sudedamąja sudijų proceso dalimi. Orientalistikos studijų specifika reikalauja, kad studentai – ypač magistrantai, o ateityje ir doktorantai – atliktų tyrimus studijuojamuose Azijos ir Artimųjų Rytų regionuose. Planuojama, kad ateityje išvažiuojamasis tyrimas būtų privaloma magistrantūros studijų programos dalimi.

Kita tarptautiškumo kryptis, kurią Orientalistikos centras nuosekliai plėtoja – institucinė integracija į profesinius tyrimų tinklus. Įgyvendinant regioninio bendradarbiavimo idėjas, 2014 m. pavasarį Vilniaus universitete vyks Baltijos Azijos studijų aljanso (Baltic Alliance for Asian Studies, BAAS) mokslinė konferencija, kurioje savo tyrimus pristatys visų trijų Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – orientalistai bei mokslininkai iš kitų šalių. Ši konferencija – vienas svarbiausių Orientalistikos centro pirmininkavimo šiam aljansui laikotarpio renginių.

Praėjusiais mokslo metais dienos šviesą išvydo dvi Orientalistikos centro mokslininkų knygos: prof. Audriaus Beinoriaus monografija „Indija ir Vakarai: kultūrų sąveikos pjūviai“ ir klasikinės sanskrito poemos „Gytagovinda“ kritinis vertimas (vertė doc. Valdas Jaskūnas). Netrukus turėtų pasirodyti kritinis Šantidevos knygos „Bodhicharyavatara“ vertimas iš sanskrito su komentarais (leidimo autorius prof. A. Beinorius). Taip pat rengiami du teminiai tarptautinio žurnalo „Acta Orientalia Vilnensia“ numeriai: pirmasis skirtas kūno Kinijos kultūroje tyrimams (kviestinė sudarytoja – Fulbrighto stipendininkė VU profesorė Deborah Sommer, Getisburgo koledžas, JAV) ir prieš dvejus metus Orientalistikos centre vykusios tarptautinės konferencijoje „Kūnas Pietų Azijos kine“ skaitytų pranešimų pagrindu sudarytas straipsnių rinkinys (sud. dr. Valentina Vitali iš Rytų Londono universiteto ir Orientalistikos centro mokslininkas Deimantas Valančiūnas).

Šiemet bus tęsiami ir ankstesniais metais pradėti darbais. Nuo 2011 m. Orientalistikos centras vykdo dėstytojų krūvio apskaitos stebėseną. Dvejų metų krūvio apskaitos analizės rezultatai bus naudojami kuriant centro dėstytojų skatinimo sistemą. Toliau bus tęsiama absolventų karjeros stebėsena ir ryšių su centro socialiniais partneriais stiprinimas.