Kuo reikšmingi ir įsimintini Vilniaus universitetui buvo šie metai, ką džiugaus ir smagaus jie atnešė? Jūsų dėmesiui – 16 svarbiausių besibaigiančių metų akimirkų.

Kovo 7 d. Lietuvos mokslo premija įvertinti Fizikos fakulteto mokslininkai prof. Gytis Juška, prof. Kęstutis Arlauskas ir dr. Kristijonas Genevičius už darbų ciklą „Krūvininkų pernaša ir rekombinacija netvarkios sandaros medžiagose (2000–2014)“ ir Matematikos ir informatikos instituto prof. Julius Žilinskas už darbų ciklą „Globaliojo optimizavimo algoritmų kūrimas, lygiagretinimas ir taikymas (2000–2014)“.

Kovo 15 d. šalies mokslo istorijoje pradėtas naujas etapas – atidaryti Jungtinis gyvybės mokslų, Nacionalinis fizinių ir technologijos mokslų centrai ir CERN paroda „Accelerating Science“.

Balandžio 6 d. įsteigtas paramos fondas Vilniaus universiteto fondas. Tai – pirmasis mūsų šalies istorijoje universitetinis neliečiamojo kapitalo fondas. Steigimo sutartį pasirašė pirmieji investuotojai – UAB „Ekspla“, UAB „Šviesos konversija“ ir verslininkas Alvydas Žabolis. Steigėjai į fondą investuoja 1 mln. eurų.

Gegužės 26 d. VU pirmą kartą Lietuvoje įsteigtos partnerystės profesoriaus ir partnerystės docento pareigybės. Labiausiai patyrę diplomatai, verslo, viešojo sektoriaus, IT ir kitų sričių ekspertai praktiniais įgūdžiais dalysis su esamais ir būsimais VU studentais.

VU vyko du išskirtiniai europinio masto renginiai. Birželio 9–11 d. surengta inauguracinė Europos kinų filosofijos asociacijos konferencija „Thinking Across the Borders: Philosophy and China“. Tai pirmas tokio masto renginys ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Rugpjūčio 31 – rugsėjo 4 d. vyko Europos archeologų asociacijos kongresas – didžiausias kasmetinis Europos archeologų renginys. Jame sulaukta apie 1500 mokslininkų ir tyrėjų iš 49 šalių.

Liepos 6 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojimus už nuopelnus Lietuvai ir Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje įteikė septyniems VU mokslininkams. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi apdovanoti profesoriai Juozas Rimantas Lazutka, Virginijus Šikšnys, Gintaras Valušis ir profesorius emeritas Marijus Arvydas Šliogeris. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi įvertinti prof. Valentina Dagienė ir prof. Zenonas Norkus, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi – doc. Kęstutis Urba.

VU pirmą kartą Lietuvos aukštojo mokslo istorijoje pateko tarp 500 geriausių pasaulio universitetų. Oficialiai paskelbtame pasaulio universitetų reitinge „QS World University Rankings 2016–2017“ VU užima 481–490 vietą.

Rugsėjo 13 d. atidaryta atnaujinta VU Teisės klinika. Joje dirbs 14 žmonių, veikiančių 7 teisės srityse, kurie teiks nemokamas teisines konsultacijas socialiai pažeidžiamiems asmenims šeimos, darbo, socialinės apsaugos klausimais, konsultuos jaunas, besikuriančias įmones sutarčių, intelektinės nuosavybės, mokesčių ar ginčų sprendimo teisės klausimais.

Rugsėjo 30 d. Saulėtekio slėnyje atidarytas Biotechnologijų verslo inkubatorius. Spalio 3 d. Botanikos sode Kairėnuose atidarytas modernus, ergonomiškas, unikalus žaliojo dizaino statinys. Atnaujinta ir modernizuota VU Puvočių praktikos bazė (Varėnos r.).

VU studentų komandos projektas prestižiniame sintetinės biologijos konkurse „iGEM“ įvertintas aukso medaliu. Be to, lietuvių projektas priskirtas prie penkių geriausių medicinos srities darbų. Ši konkurso kategorija laikoma konkurencingiausia.

VU tapo pirmąja aukštojo mokslo institucija pasaulyje, kuriai patikėta saugoti išskirtinę Italijos kultūros ir meno vertybę – Šv. Martyno skydų instituto (Florencija, Italija) sidabrinę skydų liejimo formą, kurios pagrindu kaldinami bronziniai ir sidabriniai nuopelnų skydai, dovanojami asmenims, pasaulyje ypač pasižymėjusiems geranoriškumo ir solidarumo darbais.

Projektas „VU vasaros iššūkis“ pateko tarp trijų geriausių Europos akademiškų sporto iniciatyvų. Ši iniciatyva atkreipė dėmesį į akademinių institucijų daugiasluoksniškumą ir pasiūlė formulę, kaip pasitelkiant konkurencijos principą siekti bendro tikslo – sveiko ir fiziškai aktyvaus bendruomenės narių gyvenimo būdo.

Lapkritį pradėjo veikti Gyvybės mokslų centras ir Chemijos ir geomokslų fakultetas. Tai naujos struktūros kamieniniai universiteto padaliniai. Spalio 18 d. Senatas patvirtino naujus Kauno fakulteto nuostatus (buvo Kauno humanitarinis fakultetas), įtvirtino platesnę vykdomų studijų ir mokslinių tyrimų aprėptį (įsigalioja nuo 2017 m. sausio 1 d.). Birželio 14 d. VU Senato nutarimu integruota Tarptautinio verslo mokykla, suteikiant jai specifinį (lot. sui generis) universiteto vidinio organizacinio padalinio statusą. Ji tapo VU Verslo mokykla, visateise universiteto dalimi.

Italijos Respublikos Prezidentas Sergio Mattarella antrojo laipsnio Italijos žvaigždės ordinu už kultūrinių ir akademinių mainų skatinimą tarp dviejų šalių apdovanojo VU Senato pirmininkę, Filologijos fakulteto profesorę Dainorą Pociūtę-Abukevičienę.  VU Matematikos ir informatikos instituto profesorei Valentinai Dagienei įteiktas Europos skaitmeninio pasaulio moters apdovanojimas. Ji įvertinta kompiuterinio meistriškumo kategorijoje. Be to, mokslininkė su komanda pateko į Gineso rekordų knygą už renginyje #SWITCH! pasiektą didžiausios programavimo pamokos rekordą. VU Istorijos fakulteto profesoriui emeritui Mykolui Michelbertui iškilmingai įteiktas prof. Jozefo Kostrzewskio apdovanojimas. Tai aukščiausias Lenkijos mokslinės archeologijos draugijos apdovanojimas. Nors jis Lenkijoje teikiamas jau beveik trisdešimt metų, tačiau pirmą kartą skirtas užsienio mokslininkui. Lenkijos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvos Respublikoje Jarosławas Czubińskis šį įvertinimą prilygino archeologijos Nobeliui.

VU profesorius Virginijus Šikšnys – pirmasis Lietuvos mokslininkas, pakviestas tapti biologijos mokslo elitą vienijančios Europos molekulinės biologijos organizacijos (EMBO) asocijuotuoju nariu. Į šią prestižinę organizaciją priimami tik ypač gyvybės mokslams nusipelnę Europos ir pasaulio mokslininkai. Kovą profesorius su keturiais pasaulio mokslininkais pasidalijo „Warren Alpert“ fondo premiją už reikšmingą indėlį į bakterijų CRISPR antivirusinės apsaugos sistemos pažinimą. Tai revoliucinis atradimas, nes ši sistema gali būti pritaikyta genomo redagavimui. Mokslininkas gruodžio 28 d. pelnė Globalios Lietuvos apdovanojimą už mūsų šalies vardo garsinimą pasaulyje.

Šiemet VU garbės daktarų gretas papildė keturi mokslininkai: Islandijos politikas, ekonomistas ir diplomatas Jónas Baldvinas Hannibalssonas, Renselerio politechnikos instituto (JAV) profesorius Michaelas Shuras, Kelno universiteto profesorius Sanjay‘us Mathuras ir Heidelbergo universiteto profesorius Peteris Schemmeris.