„Jau bemaž visą amžių Lietuvos padangėje dega ryški žvaigždė. Šviesios atminties Asmenybei, Mokslininkui, Pedagogui, Visuomenininkui, ilgamečiam Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto (MF) dekanui profesoriui Salezijui Benignui Paviloniui pirmąjį 2019-ųjų gegužės rytą būtų sukakę 100 metų. Mokslininkai dažnai juokauja, kad yra tik du būdai gyventi. Vienas – galvoti, kad stebuklų nebūna. Kitas – galvoti, kad viskas yra stebuklas. Salezijus Pavilonis stebuklus kūrė savo darbais!“, – šiais Vilniaus universiteto VU MF dekano, prof. Algirdo Utkaus žodžiais prasidėjo prof. S. B. Paviloniui skirtos knygos „Decanissimus“ (sudarytojos: VU profesorės – Janina Tutkuvienė ir Violeta Žalgevičienė) pristatymas bei jo šviesiam atminimui skirti universiteto renginiai.

Buvusio Medicinos fakulteto dekano (jis vadovavo Fakultetui 1956–1965 m. ir 1968–1984 m.) atminimų dienos pradžia vyko VU bibliotekos Centrinių rūmų Baltojoje salėje, kur generalinė direktorė Irena Krivienė atidarė, kartu su Lietuvos medicinos biblioteka (Informacijos skyriaus vedėja Regina Vaišvilienė), parengtą parodą „Svarbiausieji mano darbai yra šie… Profesorius Salezijus Benignas Pavilonis (1919–1998)“. Antroje dienos pusėje VU MF vyko iškilmingas minėjimas, kurį organizavo Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros darbuotojai. Šiai katedrai (tuomet ji vadinosi „Anatomijos, histologijos ir embriologijos“) prof. Salezijus Pavilonis vadovavo 1948–1988 m. Renginį vainikavo prie Didžiosios MF auditorijos atidaryta Medicinos istorijos muziejaus parengta ekspozicija „Profesorių Salezijų Pavilonį (1919–2019) prisimenant“.

Salezijus Benignas Pavilonis – iškili asmenybė Lietuvos medicinos istorijoje. Jis gimė Kupiškyje, mokėsi Panevėžio mokykloje, mediciną studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universitete, kurį baigė 1941 m. Su medicinos gydytojo diplomu rankose į VU Medicinos fakultetą taip pačiais metais įžengęs jaunasis mokslininkas Salezijus Pavilonis išdirbo čia beveik iki gyvenimo pabaigos. Į Alma Mater istoriją jis įėjo kaip ilgiausiai (net pusę amžiaus) ir itin produktyviai išdirbęs akademinės bendruomenės narys, išauginęs ne vieną medicinos mokslo ir praktikos talentą, 25 metus buvo MF dekanu, 42 – katedros vedėju, 21 metus vadovavo Vilniaus medicinos draugijai, publikavo daugiau nei 500 mokslo darbų, įteikė diplomus daugiau nei 6000 gydytojų. Visų atmintyje jis išliko kaip savo artimuosius mylintis, draugiškas kolega, puikus profesionalas, aktyvus visuomenininkas, entuziastingas sportininkas, atsakingas ir reiklus sau bei kitiems žmogus.

Apie laimę pažinoti šią unikalią asmenybę, gyventi, dirbti, mokytis ar kurti šalia jo pasakojo prof. Salezijaus Pavilonio sūnus Algimantas Pavilonis, VU vicerektorius prof. Rimantas Jankauskas, prof. Algirdas Utkus, prof. Janina Tutkuvienė, doc. Dalia Triponienė, prof. Irena Balčiūnienė, prof. Jonas Jankauskas, VU bibliotekos direktorė Irena Krivienė ir kiti jo kolegos, bendradarbiai, draugai.

„Visų laikų“ Medicinos fakulteto Dekanu vadinamo profesoriaus Pavilonio brangiausias žmogus – jo sūnus Algimantas – dėkojo visiems renginių organizatoriams ir svečiams už jo tėvelio šviesaus atminimo išsaugojimą: „Padėkos žodžius už gražų renginį perduodu ir mano mamos vardu. Vilniaus universitete esu praleidęs apie 2 dešimtmečius, kaip studentas, kaip darbuotojas, kaip dėstytojas. Didžiuojuosi,  kad pažįstu daug tėvo bendražygių, nes jis visada mėgo dalintis įvairiais savo gyvenimo įvykiais, smagiais nuotykiais, labai mėgdavo humorą, piešdavo ir rinkdavo karikatūras, anekdotus. Tačiau tėtis visada pasakodavo ir apie savo problemas, juk laikai iš tiesų tuo metu buvo nelengvi“. Algimantas Pavilonis juokavo, kad jaunystėje irgi yra aktyviai prisidėjęs prie tėvo parašytų knygų, nuolat padėdavo jam, skaičiuodavo tyrimo anketas ir pan.: „Nesuklysiu pasakęs, kad Medicinos fakultetas skiriasi nuo kitų Universiteto fakultetų savo ypatinga aura. Ji priklauso nuo čia dirbusių, dirbančių ir dirbsiančių žmonių. Man yra didelė garbė, kad dalelė mano tėvo širdies visada liks čia“.

Profesoriaus Salezijaus Pavilonio buvęs studentas, bendradarbis, VU vicerektorius, prof. Rimantas Jankauskas kalbėjo apie savo Mokytoją kaip apie intelektualą,  jo gyvenime palikusį neišdildomą pėdsaką ir suformavusį jį kaip asmenybę: „Žmogus gyvas, kol gyva jo atmintis! Ar daug ką iš mūsų prisimins mūsų šimtmečio proga? Profesorius Pavilonis šito tikrai nusipelnė! Be visų šiandien jam skiriamų nuostabiausių epitetų pridėčiau dar, kad jis buvo Decanissimus, Humanistas, Inteligentas. Jis sukūrė ir išsaugojo Medicinos fakultetą tokį, koks jis yra dabar. Ypatingas Žmogus. Kai jis eidavo – visi atsistodavo“.

Šio atminimo renginio siela, prof. Janina Tutkuvienė neslėpė jaudulio, ji didžiavosi, kad buvo Profesoriaus studentė, doktorantė, kolegė. Ji papasakojo apie Salezijaus Pavilonio nueito gyvenimo kelio iššūkius, apie jo profesinius laimėjimus ir asmenybės žavesį, pristatė jį kaip šiuolaikinės Lietuvos auksologijos mokyklos pradininką, nusipelniusį šalies ir pasaulio medicinos mokslui: „Ypatingo pastovumo ir tvirto charakterio Žmogus, – apie savo brangiausią Mokytoją pasakojo profesorė. – Ypač plataus akiračio ir didelės erudicijos mokslininkas. Šiltas, linksmas žmogus. Niekada negirdėjau jo piktą žodį sakant. Jis mylėjo žmones ir stengėsi, kad pasaulis būtų sveikesnis ir gražesnis. Džiaugiuosi, kad jam tai pavyko! O mes tęsiame jo darbus“.

Doc. Dalia Triponienė, daug metų kartu su prof. Salezijumi Paviloniu išdirbusi Vilniaus medicinos draugijoje, yra išsaugojusi jam skirtus jo 75-mečio proga pirmojo Vilniaus medicinos draugijos prezidento prof. Ch. Kibarskio pasakytus žodžius: „Jūs iškėlėte aukštai Medicinos fakulteto vėliavą už Lietuvos ribų, išugdėte daug gerų gydytojų ir mokslininkų, kurie garsina mūsų šalį, Jūsų gražiausias žmogiškąsias savybes mini su pagarba ir meile Jūsų mokiniai“. Neabejotinai, ši pagarba ir meilė profesoriui Salezijui Paviloniui truks dar ne vieną šimtmetį.