Sausio 12 d. Vilniaus universiteto bibliotekos Baltojoje salėje tarptautiniu studentų himnu „Gaudeamus“, kurį atliko Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansamblio choras (dirigentė Dovilė Marčiukaitė, meno vadovas Eugenijus Čiplys), buvo pradėtas Juozo Bulavo – Vilniaus universiteto rektoriaus, teisininko, pedagogo, valstybės ir visuomenės veikėjo, Lietuvos mokslų akademijos nario korespondento – 100 metų jubiliejaus minėjimas. Studentų himnas skambėjo neatsitiktinai. J. Bulavo rektoriavimo metais universiteto saviveikliniai kolektyvai jau drįso atlikti ir „Gaudeamus“.

J. Bulavas 1927 m. baigė Rokiškio gimnaziją. Tais pačiais metais įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Teisių fakulteto Teisės skyrių, kurį baigė 1931 m., 1932 m. – Ekonomikos skyrių, tačiau diplomą dėl dalyvavimo politinėje veikloje gavo tik 1940 m. (1932-1938 m. buvo nelegalios antifašistinės spaudos bendradarbis ir redaktorius). 1932-1933 m. žinias gilino Berlyno universitete. 1938-1940 m. dirbo ekonominėse organizacijose Žemės ūkio rūmuose ir Lietūkyje, juriskonsultu Teisingumo ministerijoje. 1940 m. rugsėjo mėnesį paskirtas Vilniaus universiteto Teisės mokslų fakulteto Darbo ir ūkio teisės katedros docentu, o lapkričio mėnesį – Vilniaus universiteto prorektoriumi mokslo ir studijų reikalams. 1941 m. pabaigoje jam suteiktas mokslų kandidato laipsnis ir profesoriaus vardas. Skaitė valstybinės teisės kursą.

Vokiečių okupacijos metais J. Bulavas su daugeliu kitų buvo pašalintas iš universiteto. 1942-1943 m. mokytojavo Utenos ir Rokiškio gimnazijose. 1944 m. grįžo į Vilniaus universitetą. Buvo VU Teisės mokslų fakulteto docentas, Valstybinės teisės katedros vedėjas. Skaitė užsienio šalių valstybinės teisės kursą. 1948 m. apgynė istorijos mokslų kandidato disertaciją „Buržuazinis tautos atstovavimas Lietuvoje“. 1956 m. jam suteiktas profesoriaus vardas. 1948-1957 m. Žinijos draugijos pirmininko pavaduotojas. 1950-1954 m. Aukštųjų mokyklų ir mokslo įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos respublikinio komiteto pirmininkas.

1956-1958 m. J. Bulavas paskirtas Vilniaus universiteto rektoriumi ir Teisės fakulteto Valstybinės teisės katedros vedėju. Būdamas rektorius, jis suprato, jog norint, kad universitetas toliau plėstųsi ir būtų naudingas Lietuvai, reikia, kiek leidžia centralizuotas vadovavimas, atnaujinti jo veiklą, apvalyti nuo atsitiktinių, nekvalifikuotų žmonių. Jis gerokai sulietuvino universiteto dėstytojų sudėtį, priešinosi Alma Mater rusinimui, išlaikė svarbiausioje šalies aukštojoje mokykloje lietuvišką dvasią, už tai buvo atleistas iš rektoriaus pareigų. Tai buvo skaudus smūgis Vilniaus universitetui, tačiau, anot Eugenijaus Meškausko, „universiteto apvalymo darbas buvo atliktas ir mūsų akademinis atgimimas pradėtas“.

Greta pedagoginio ir mokslinio darbo 1944-1945 m. J. Bulavas ėjo Lietuvos SSR Valstybinės plano komisijos pirmininko pavaduotojo pareigas. 1945 m. vasarį paskirtas į Lietuvos mokslų akademijos organizacinį komitetą generaliniu sekretoriumi. Nuo 1946 m. iki 1952 m. buvo renkamas Mokslų akademijos Teisės instituto direktoriumi, nuo 1953-1956 m. – Lietuvos MA Ekonomikos instituto direktorius. Lietuvos MA narys korespondentas (1953). 1958-1969 m. Ekonomikos instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis. 1969-1973 m. – Istorijos instituto teisės sektoriaus vadovas.

Nuo 1945 m. iki pat mirties (1995) dirbo Mokslų akademijoje: vadovavo aspirantų disertacijoms, parengė spaudai keletą stambių monografijų, mažesnių darbų. Iš jų reikšmingiausi: „Rinkimai ir tautos atstovavimas Lietuvoje” (1956), „Buržuazinių valstybių konstituciniai institutai“ (1968), „Lietuvos teisingumo organizavimas ir valdymas“ (1967) ir kt.

J. Bulavas politinėje veikloje dalyvavo dar tarpukario Lietuvoje. 1931-1938 m. ir 1952-1959 m. buvo LKP narys. 1959 m. pašalintas iš partijos ir vadovaujančių pareigų.

Dalyvavo įkuriant Lietuvos persitvarkymo sąjūdį, 1988-1990 m. – jo dalyvis. 1988 m. birželio 3 d. buvo išrinktas Iniciatyvinės grupės nariu, o pirmajame Sąjūdžio suvažiavime – Seimo nariu. J. Bulavas kaip konstitucinės teisės specialistas rūpinosi įvairių Sąjūdžio teisinių dokumentų rengimu. Sąjūdžio buvo deleguotas į Vyriausiąją rinkimų komisiją, tapo jos pirmininku. 1990 m. kovo 10 d. J. Bulavas, kaip Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas, pradėjo naujai išrinktos Aukščiausiosios Tarybos pirmąją sesiją, kuri kovo 11 d. paskelbė Nepriklausomos valstybės atkūrimo aktą. Nemenkas jo nuopelnas, kad Lietuvos MA įsitraukė į Lietuvos atgimimo procesą. Jo iniciatyva pradėtas rengti Lietuvos Respublikos Konstitucijos projektas, kuris vėliau tapo Lietuvos Respublikos laikinojo pagrindinio įstatymo pamatu. 1989-1991 m. Lietuvos rinkimų komisijos pirmininkas. 1992-1995 m. Seimo narys (priklausė LDDP frakcijai).

Už nuopelnus 1994 m. apdovanotas Gedimino 5 laipsnio ordinu.

Į J. Bulavo 100 metų minėjimą, kurį organizavo Vilniaus universitetas, VU biblioteka ir VU Teisės fakultetas, susirinko daug svečių: Lietuvos Respublikos Seimo, Konstitucinio teismo, Vyriausios rinkimų komisijos, Lietuvos mokslų akademijos atstovai, universiteto bendruomenės nariai, J. Bulavo artimieji.

Pirmiausia VU bibliotekos Baltojoje salėje buvo atidaryta paroda „Mokslininkui, pedagogui, visuomenės veikėjui Juozui Bulavui – 100“. Žodį tarė laikinai einanti VU bibliotekos generalinės direktorės pareigas Irena Krivienė ir pasiūlė pažiūrėti žurnalistės Nijolės Baužytės 1989 m. sukurto dokumentinio filmo apie J. Bulavą ištraukas, kuriose profesorius prisiminė padėtį universitete jam tapus rektoriumi, pasakojo apie mokslinį darbą, apie rengiamą Lietuvos Respublikos Konstituciją. Po filmo kalbėjo ir J. Bulavo anūkas Viktoras Bulavas. Jis padėkojo susirinkusiesiems ir perskaitė negalėjusios atvykti dukros Ritos iš Kanados laišką. Paskui svečiai buvo pakviesti apžiūrėti parodą. Parodoje eksponuojami dokumentai, nuotraukos, leidiniai, atspindintys J. Bulavo gyvenimą. Vilniaus universiteto biblioteka nuoširdžiai dėkoja J. Bulavo anūkui p. V. Bulavui, p. Irenai Ragelienei, Lietuvos mokslų akademijos bibliotekai, Vilniaus universiteto archyvui už paskolintus parodos eksponatus.

Renginys buvo tęsiamas Senato salėje. Įžanginį žodį tarė Vilniaus universiteto rektorius prof. habil. dr. Benediktas Juodka. Pranešimus skaitė prof. habil. dr. Jonas Kubilius („Juozas Bulavas – Vilniaus universiteto rektorius“), Česlovas Juršėnas („Juozas Bulavas – žmogus konstitucionalistas ir politikas“), prof. dr. Egidijus Šileikis („Juozas Bulavas ir dabartinė Lietuvos Respublikos konstitucinė teisė“), prof. habil. dr. Mindaugas Maksimaitis („Juozas Bulavas – pedagogas“). Pranešėjai, apibūdindami J. Bulavo asmenybę, pabrėžė, kad jo būta stipraus charakterio žmogaus. Jis buvo ne nendrelė vėjyje, o stiprus lietuviškas ąžuolas, užgrūdintas ir nugyvenęs įdomų ir turiningą gyvenimą.