Gegužės 11 d. mūsų didvyrio lakūno Stepono Dariaus gimtinėje (Klaipėdos r. Judrėnų sen.) įvyko renginys, skirtas S. Dariaus ir S. Girėno garbei supilto milžinkapio 50-mečiui. Šventinę programą pradėjo ir jai iki galo vadovavo Lietuvos aviacijos muziejaus S. Dariaus gimtinės vadovas Mėčislovas Raštikis. Visiems pakiliai sugiedojus Tautišką giesmę, buvo papasakota apie S. Dariaus gimtinės praeitį: buvusį Rubiškės vienkiemį, S. Dariaus lankymąsi, sodybos sudeginimą, gūdžius sovietinės melioracijos laikus, pastangas gelbėti sodybvietę, o vėliau ir atstatyti visą sodybą.

1969 m. gegužės 9-oji iš tikro įsimintina. Tada čia – S. Dariaus gimtinėje – susirinko žmonės iš Vilniaus ir Kauno, įvairių Žemaitijos, Suvalkijos, Dzūkijos ir Aukštaitijos rajonų. Tarp organizatorių – ir Vilniaus universiteto žygeiviai. Nepaisant universiteto vadovybės ir vietinės valdžios trukdymų, organizatorių skaičiavimu, būta per 700 dalyvių. Visą dieną buvo pilamas pilkapis, net ir lyjant. Pagrindiniai darbo instrumentai – kastuvai, neštuvai, kibirai, brezento atraižos. Tam tikrą galvosūkį kėlė grunto ištekliai. Į apyvartą ėjo netoliese kastas priesmėlis, žvyras, velėna, akmenys. Pilkapio centre vertikaliai buvo įkastas per 30 cm skersmens vamzdis iš lėktuvo „Lituanica“ nuolaužų, gautų iš muziejaus simboliniam palaidojimui. Nors lietus, purvynas ir troškulys vargino pilkapio pylėjus, tačiau darbas nenutrūko visą dieną. Architektai ir statybininkai pakėlė sudegusios S. Dariaus gimtosios sodybos pamatus ir prie jų pritvirtino iš Vilniaus atsivežtą memorialinę lentą su užrašu „Atlanto nugalėtojo Stepono Dariaus gimtinė. 1896–1933“. Vaidilutei uždegus aukurą, iš įvairių kraštų atvykę žygeiviai ant pilkapio išpylė atsivežtas žemes, taip pat ir nuo lakūnų kapo Kaune. Į vertikalų vamzdį pilkapyje buvo nuleista dėžutė su keliomis lėktuvo „Lituanica“ nuolaužomis. Giedojo mūsų šaunioji dainininkė, tuo metu buvusi Vilniaus universiteto studentė Veronika Janulevičiūtė-Povilionienė, savo eiles deklamavo poetas, buvęs tremtinys Jonas Graičiūnas, kalbėjo didvyrių amžininkas aviatorius Tomas Zauka, kiti renginio dalyviai.

Dabartinio renginio vedėjui M. Raštikiui pakvietus, šalia prieš 50 metų supilto milžinkapio išsirikiavo atvykę žygeivystės veteranai – savotiško žygdarbio dalyviai: Vilniaus universiteto žygeiviai Tadas Šidiškis, Rimantas Matulis, Kęstutis Labanauskas, Nijolė Balčiūnienė, Aleksandras Buitkus, Vladas Satkauskas, Sigitas Kučas, Danutė Katkevičiūtė, Valentinas Baltrūnas, o iš Kauno – žygeivių klubo „Ąžuolas“ atstovas Juozas Dapkevičius. Kiekvienam iš jų, gavus organizatorių simbolinę dovanėlę, teko prisistatyti ir trumpai pasidalyti vienu kitu prisiminimu. Prisiminimais apie S. Dariaus ir S. Girėno skydį per Atlantą, aviacijos raidą Lietuvoje taip pat pasidalijo atvykę aviatorių, Lietuvos aviacijos muziejaus atstovai. Renginio dalyviai susidomėję apžiūrėjo labai rūpestingai parengtas ekspozicijas S. Dariaus gimtojoje sodyboje, prieš 50 metų supiltam pilkapiui skirtą talentingų vaikų piešinių parodėlę po atviru dangumi.

Pasirodo, kad milžinkapio pylimas dar nesibaigęs. Maišelį žemių nuo Gedimino kapo kalno išpylė Vilniaus universiteto Žygeivių klubo pirmininko Vytauto Rumsko vadovaujami dabartiniai universiteto žygeiviai, taip pat atstovai iš įvairių Klaipėdos ir Šilalės savivaldybių vietovių. Organizatorių teigimu, ši tradicija bus tęsiama, kaip ir tradicija įvairiomis progomis pasodinti ąžuoliuką. Šį kartą ąžuoliuką sodino aviatoriai ir žygeiviai, muziejaus šeimininkai ir Klaipėdos savivaldybės vadovai. Šventės metu vyko vaikų sklandymo parodomieji skrydžiai, taip pat lėktuvų ir ultralengvųjų orlaivių skrydžiai, radijo bangomis valdomų lėktuvų modelių demonstravimas ir skraidymas. Pabaigoje koncertavo šaunios liaudiškos muzikos kapelos.

Atsisveikinę su gražios šventės organizatoriais S. Dariaus gimtinėje, iš Vilniaus atvykę žygeiviai nuskubėjo į netoliese esančią S. Girėno gimtinę Vytogaloje (Šilalės savivaldybė). Čia prieš 50 metų tų pačių žygeivių, aviatorių ir vietinės bendruomenės pastangomis buvo pastatytas paminklinis akmuo, žymintis kito Atlanto nugalėtojo – S. Girėno gimtinę.

Šiandien, praėjus pusšimčiui metų po milžinkapio S. Dariui ir S. Girėnui supylimo, vis dažniau pasigirsta vertinimų, kad tuo metu tai buvo vienas patriotiškiausių renginių, turėjęs įkvepiantį poveikį tautinės savimonės formavimui tarp studentijos, pasipriešinimui brukamai sovietinei ideologijai. Pribrendus sąlygoms ir susiklosčius palankioms aplinkybėms, visa tai prisidėjo prie sėkmingo tautos žygio laisvės ir nepriklausomybės keliu.