Asociatyvi „Unsplah“ nuotr.

Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją tyrimas (angl. SHARE) rodo, kad per pandemiją Lietuvoje vyresnio amžiaus žmonės bene stipriausiai Europoje patyrė nesaugumo jausmą dėl sveikatos darbe. 2020 m. vasarą 9,4 proc. europiečių darbe jautėsi labai arba šiek tiek nesaugiai dėl savo sveikatos, Lietuvoje nesaugiai jautėsi 14,5 proc. vyresnio amžiaus dirbančiųjų, kurie dirbo įprastoje darbo vietoje. 2021 m. vasarą šiek tiek arba labai nesaugiai jautėsi 15 proc. respondentų Europoje, tuo tarpu Lietuvoje – beveik ketvirtadalis. Tai vienas didžiausių rodiklių Europoje, mažiau saugūs jautėsi tik Bulgarijos ir Slovakijos vyresnio amžiaus dirbantieji.

„Saugumo jausmas yra sudėtingas reiškinys, – teigia Vilniaus universiteto Psichologijos instituto mokslininkas doc. dr. Antanas Kairys. – Mūsų analizė rodo, kad šių skirtumų tarp šalių negalime paaiškinti tik užsikrėtimų skaičiumi tuo metu buvusių šalyse. Matome, kad Europoje tuo metu buvo šalių, kur susirgimų COVID-19 skaičiai buvo ženkliai aukštesni, tačiau darbuotojai darbo vietoje jautėsi saugiau nei Lietuvoje. Apsauginių priemonių gavimas darbe taip pat padeda paaiškinti tik nedidelę saugumo jausmo dalį. Taigi turime atsižvelgti ir į kitus dalykus – darbo vietos rizikingumą, bendrą darbo vietos kokybę, netgi tai, kokius darbus skirtingose šalyse dirba vyresnio amžiaus žmonės. Taigi, jei ateityje susidursime su užsikrėtimų skaičiaus didėjimu, darbdaviams reiktų kreipti dėmesį į vyresnio amžiaus žmonių saugumo jausmą ir stengtis padėti jiems pasijusti saugiau, nes su saugumo jausmu siejasi ir bendra savijauta.“

COVID-19 pandemija Europos vyresnio amžiaus dirbantiems žmonėms sukėlė įvairių pasekmių. Suprasti, kokios buvo pasekmės priešpensinio ir pensinio amžiaus dirbančiam žmogui padeda Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją tyrimas (angl. Survey of Health, Ageing and Retirement in Europe, SHARE), kuriame dalyvauja 27 Europos šalys ir Izraelis, o Lietuvoje jį koordinuoja Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto mokslininkai.

SHARE tyrime dalyvauja 50 metų ir daugiau sulaukę žmonės bei jų partneriai, tyrimas atliekamas kas du metus. Siekiant suprasti COVID-19 pasekmes, buvo atliktos dvi apklausos (2020 m. vasarą ir 2021 m. vasarą), kuriose dalyvavo apie 50 000 vyresnio amžiaus žmonių, iš jų virš 11 000 – dirbančių. Dabar apibendrinami, lyginami ir analizuojami tyrimo duomenys.

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto mokslininkų atlikta analizė atskleidė, kad pandemijos pradžioje Lietuvoje dirbančiųjų iš namų vyresnio amžiaus žmonių buvo panašiai kaip Europos vidurkis. Tačiau po metų šis rodiklis jau gerokai skyrėsi – Lietuvoje galimybę dirbti iš namų turėjo mažiau vyresnio amžiaus žmonių nei vidutiniškai Europoje. 2020 m. vasarą tik iš namų dirbo 16,6 proc. tyrime dalyvavusių Europos priešpensinio ir pensinio amžiaus dirbančiųjų, Lietuvoje tik iš namų dirbo 15 proc. žmonių (dar 7,6 proc. dirbo ir iš namų, ir įprastoje darbo vietoje). Daugiausia iš namų dirbančiųjų buvo Nyderlanduose (28,5 proc.), mažiausia – Bulgarijoje (4,5 proc.). Nuo 2020 m. vasaros iki 2021 m. vasaros bent dalį laiko iš namų dirbo 29,1 proc. vyresnio amžiaus europiečių (Nyderlanduose – net 54,1 proc.), Lietuvoje bent dalinai iš namų dirbo gerokai mažiau – tik 19,2 proc.  tyrime dalyvavusių žmonių.

„Nėra lengva vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, kodėl Lietuvoje iš namų dirbančių žmonių skaičius padidėjo ne taip ženkliai kaip dalyje kitų Europos šalių. Galima įtarti, kad Lietuvoje darbdaviai ne taip noriai išleidžia savo darbuotojus dirbti nuotoliniu būdu. Tačiau tai nėra vienintelis galimas paaiškinimas. Galimai Lietuvoje 50-ties metų ir vyresni asmenys rečiau dirba darbus, kurie gali būti atliekami ne darbo vietoje. Taip pat tikėtina, kad bent dalis vyresnio amžiaus darbuotojų namuose neturi nuotoliniam darbui reikalingų sąlygų ir darbdavys neturi galimybių tokių sąlygų organizuoti“, – teigė Vilniaus universiteto Psichologijos instituto mokslininkė dr. Olga Zamalijeva.

Tyrimo duomenys rodo, kad darbdaviai taip pat sureagavo į pandemiją. Vyresnio amžiaus žmonės, dirbę įprastoje darbo vietoje, dažnai gavo apsaugos priemonių, pavyzdžiui, kaukių, pirštinių, apsauginių pertvarų ar dezinfekcinio skysčio. 2020 m. vasarą Europoje vidutiniškai 85,2 proc. tyrime dalyvavusių dirbančiųjų gavo apsaugos priemonių, Lietuvoje 89,6 proc. nurodė gavę apsaugos priemonių.

Analizuojant tyrimo rezultatus išryškėjo, kad pandemija dirbantiems turėjo ir teigiamų pasekmių. Pavyzdžiui, 38 proc. tyrime dalyvavusių europiečių teigė, kad išmoko naujų darbo kompiuteriu įgūdžių, o Lietuvoje tokių buvo net 51,6 proc. Taigi, pandemija vyresniems darbuotojams atnešė ne tik nerimo jausmą, tačiau paskatino ir tobulėti.