2019 m. daugiau nei pusės visų mirčių priežastis Lietuvoje buvo širdies ir kraujagyslių ligos. Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai, tyrinėjantys, kokį poveikį COVID-19 pandemija galėjo sukelti neinfekuotų asmenų sveikatai, jų sergamumui ir mirtingumui, pastebi, kad širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems pacientams per pirmąją viruso bangą ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų buvo suteikta daug mažiau.

„Šiuo metu VU tyrėjų komanda įgyvendina mokslinį projektą „COVID-19 pandemijos įtaka žmogaus ir visuomenės sveikatai bei sveikatos apsaugos sistemos funkcionavimui: kraujotakos sistemos ligų atvejo analizė“. Įgyvendindami šį projektą palyginome 2019 ir 2020 metus ir pastebėjome, kad šių metų balandžio bei gegužės mėnesiais tik kas antras širdies ir kraujagyslių ligomis sergantis pacientas galėjo patekti pas jiems reikalingą gydytoją. Balandžio mėnesį užfiksuotas 56 proc., o gegužės mėnesį – 45 proc. mažėjimas“, – teigia projekto vadovas, VU Medicinos fakulteto profesorius Giedrius Davidavičius.

Tarpiniai tyrimo rezultatai rodo, kad 2020 m. balandį asmenų, kuriems suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, sumažėjo 50 proc., iki 71 proc. krito antrinio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas, o tretinio lygio – net iki 86 proc. Be to, 2020 m. kovo–gegužės mėnesiais fiksuotas ir 22–32 proc. mažesnis pacientų apsilankymų pas gydytojus skaičius, kai apsilankymo priežastis buvo būtinoji pagalba širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems pacientams.

„Lietuvos mokslų tarybos finansuojamam tyrimui atlikti suburta specialistų komanda analizuoja ir interpretuoja surinktus duomenis, vertina dėl įvesto karantino galimai patirtą ekonominę-socialinę žalą ir poveikį ambulatorinių bei stacionarių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimui pacientams, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis.

Remdamiesi galutiniais įgyvendinamo projekto rezultatais, kuriuos planuojame turėti gruodžio mėn., pateiksime moksliniais tyrimais grįstas išvadas ir rekomendacijas, kurios prisidėtų prie padarinių, kovojant su šia krize, švelninimo“, – tvirtina prof. G. Davidavičius.