Naujas ir sparčiai pasaulyje plintantis gripo virusas pasiekė ir mūsų šalį. Šalies miestuose skelbiama gripo epidemija, ugdymo ir mokymo įstaigose – karantinas, žmonės gatvėse vaikšto veidą užsidengę medicininėmis kaukėmis. Naujas gripas kelia pagrįstą žmonių nerimą.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Infekcinių ligų, dermatovenerologijos ir mikrobiologijos klinikos vedėjas, profesorius Arvydas Ambrozaitis visiems linki išlikti budriems ir nepasiduoti masinei panikai.

Medikas priminė būdą, kaip šios ligos išvengti, ir paaiškino, kuo pandeminis gripas skiriasi nuo įprasto sezoninio gripo.

Naujas ir pavojingas virusas

A. Ambrozaitis teigė, kad gripo virusai nuolatos keičiasi, atsiranda naujos jų rūšys. Tačiau pandeminio gripo virusas yra daug pavojingesnis ir nepanašus į ankstesnius virusus. „Įvyko didelė gripo viruso antigenų mutacija. Naujasis A tipo gripo virusas H1N1 savo sudėtyje turi kiaulių gripo, paukščių gripo ir žmogaus gripo virusų fragmentus“, – aiškino profesorius.

Manoma, kad šis virusas susiformavo kiaulės, kuri užsikrėtė kiaulių, paukščių ir žmogaus gripo virusais, organizme Meksikoje. Dėl šių virusų genų rekombinacijos ir susidarė naujas žmogaus A gripo virusas.

Pandemijos banga

Profesorius pažymėjo, kad šį pandeminį gripą būtų klaidinga vadinti kiaulių gripu. Pasak jo, kiaulių gripu serga tik kiaulės ir šiuo virusu užsikrėsti gali žmonės, auginantys kiaules, ar veterinarijos gydytojai. Kiaulių gripu sergantis žmogus juo neužkrėstų kito žmogaus.

Naujasis A(H1N1) gripo virusas dideliu greičiu plinta tarp žmonių, sukeldamas pandemijos bangą visame pasaulyje. Be to, jis pasireiškia įprastam gripui nebūdingu sezoniškumu. Įprastas sezoninis gripas Lietuvoje prasideda sausio ir baigiasi kovo mėnesį.

„Yra duomenų, kad šiuo metu Lietuvoje 80-90 proc. visų gripo atvejų sukelia pandeminio gripo virusas“, – aiškino infektologas. Nustatyti gripo sukėlėją galima iš sergančio žmogaus nosiaryklės paėmus tepinėlį ir atlikus virusologinį tyrimą laboratorijoje.

Panašūs ligos simptomai

Profesorius sakė, kad pandeminio gripo simptomai yra panašūs į įprasto sezoninio gripo simptomus.

„Tai yra ūminė kvėpavimo takų infekcija, kuri plinta oro lašeliniu būdu. Jai būdinga staigi ligos pradžia, aukšta, didesnė nei 38 laipsniai temperatūra, sausas kosulys, gerklės, raumenų skausmas, „kaulų laužymas“, didelis nuovargis ir silpnumas“, – vardijo profesorius.

Tačiau pastebėta, kad Amerikoje net 40 proc. pandeminiu gripu susirgusių žmonių pasireiškė įprastam gripui nebūdingi požymiai: šleikštulys, pilvo skausmas, vėmimas, viduriavimas.

Svarbu gydytis laiku

Sunegalavus ir susirgus gripu būtina likti namuose, neiti į darbą ar mokyklą ir kaip įmanoma apriboti bendravimą su kitais žmonėmis. Darbdaviai taip pat turėtų drausti sergančiam žmogui eiti į darbą, nes jis tampa viruso platintoju ir gali užkrėsti kolegas.

„Tik pajutus pirmuosius ligos simptomus dėl gydymo su mediku siūloma konsultuotis telefonu. Jei sveikatos būklė blogėja, atsiranda dusulys, kvėpavimo nepakankamumas, gydytoją reikėtų kviestis į namus arba kviesti greitąją pagalbą“, – aiškino A. Ambrozaitis.

Pasirodo, sergantis žmogus, pajutęs pirmuosius ligos simptomus, tampa aktyviu viruso platintoju. Kitus, sveikus žmones jis gali užkrėsti 5 dienas, vaikai virusą platina 7 dienas.

Liūdni padariniai

Susirgus gripu gali išsivystyti sunkios komplikacijos. Didesnė rizika šia liga susirgti nėščioms moterims, vaikams iki 5 metų, žmonėms, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų ligomis. „Tačiau gripas tarsi loterija. Būna atvejų, kai komplikacijų atsiranda ligoniams, nepriklausantiems rizikos grupėms, ir žmogus gali mirti“, – apie liūdnus ligos padarinius kalbėjo medikas.

Dabar gydymas ligoninėje rekomenduojamas tik tuo atveju, kai yra sunki forma ar žmogus priklauso minėtoms rizikos grupėms. Sergančiųjų yra daug ir reikalinga tam tikra atranka, kuriuos guldyti į ligonines, o kurie turėtų gydytis namuose.

Apsaugos priemonės nuo gripo

Kadangi gripo virusas plinta oro lašeliniu būdu, nuo jo apsisaugoti galima šiais būdais (tai padės sumažinti infekcijos riziką):

• kosėjant ar čiaudint prisidengti burną ir nosį servetėle, o panaudotą servetėlę išmesti;
• vengti didelių žmonių susibūrimų, kelionių;
• laikytis higienos – dažnai plauti rankas su muilu ir vandeniu, tai stabdo viruso plitimą per daiktų paviršius ir viruso perdavimą kitiems;
• stebėti, ar šių rekomendacijų laikosi jūsų vaikai;
• stiprinti imunitetą įvairiais liaudiškais metodais, valgyti svogūnų, česnakų, vartoti vitaminus ir mikroelementus, pasižyminčius antioksidacinėmis savybėmis (vitaminai C, E, A ir mikroelementai selenas, varis, magnis, cinkas).

Kaukės nepadeda

Pasak profesoriaus, medicininės veido kaukės nėra labai veiksmingos siekiant sustabdyti viruso plitimą. Jos sulaiko tik stambius aerozolius, kvėpavimo takų skysčio lašelius, kurių paviršiuje yra virusas.

„Šias kaukes reikėtų naudoti jau sergantiems gripu, kad nuo užsikrėtimo apsaugotų kitus. Nes ši apsaugos priemonė sulaiko kvėpavimo takų sekretą – kalbant, kosint, čiaudint. Ji ypač svarbi tik pajutus pirmuosius ligos simptomus, taip pat sveikiems žmonėms, kurie prižiūri ligonį ar turi tiesioginį kontaktą su ligoniu“, – sakė profesorius.

Situacija kontroliuojama

A. Ambrozaitis ramino, kad kol kas gripo epidemijos situacija yra sėkmingai kontroliuojama. Sukaupta antivirusinių vaistų atsarga, jų net ir kilus dideliam sergamumui turėtų užtekti.

Tačiau nerimą kelia tai, kad po mėnesio nuo kelias savaites truksiančios pirmosios gripo bangos gali kilti antroji ir prognozuojama, kad ji gali smogti daug skaudžiau.

Profesorius pažymėjo, kad vakcina nuo pandeminio gripo Lietuvą pasiekti turėtų sausio mėnesį. Žmonių skiepijimas padėtų išvengti liūdnesnės ligos baigties ar sušvelninti jos plitimą.

„Vakcina sukuria specifinį, tikslinį imunitetą tam virusui. Nors dar neturime vakcinos nuo pandeminio gripo, tačiau skiepijama nuo sezoninio gripo. Siūloma pasiskiepyti nuo jo, nes jis gripo pandemijos metu būna aktyvesnis“, – rekomendavo profesorius A. Ambrozaitis.