Kovo pradžioje Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto mokslininkai inicijavo diskusiją apie papildomosios ir alternatyviosios medicinos vietą Lietuvos sveikatos sistemoje. Susitikimas vyko bendradarbiaujant su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir Ajurvedos akademija. Konferencija sulaukė pusantro šimto dalyvių, kurie aktyviai domėjosi naujausių ir seniausių gydymo bei sveikatinimo metodų integracija, mokslinės ir praktinės patirties simbioze. Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros tema yra aktuali visuomenėje, kelianti daug diskusijų ir interpretacijų, todėl Medicinos fakultetas ėmėsi iniciatyvos skleisti patikrintą ir patikimą informaciją universiteto bendruomenei ir Lietuvos visuomenei.

SAM Visuomenės sveikatos departamento patarėja Jūratė Martinonienė išsamiai pristatė parengtą naujo įstatymo, reglamentuojančio papildomą ir alternatyvią sveikatos priežiūrą, projektą. Po įstatymo priėmimo, anot J. Martinonienės, planuojama išleisti dar 50 naujų poįstatyminių teisės aktų. Šis įstatymas ir poįstatyminiai teisės aktai turėtų reglamentuoti ir legalizuoti visas naudingas žmogaus sveikatinimo veiklas, akredituoti specialistus, teikiančius papildomosios sveikatos priežiūros paslaugas.

Savo mintimis, žiniomis ir praktinėmis įžvalgomis konferencijoje dalijosi pasaulyje žymūs ajurvedos gydytojai ir kiti specialistai, kurie asmeniškai taiko ajurvedos filosofines nuostatas ir dvasinio gyvenimo patirtį savo sveikatai gerinti. Indijos Jiva Ayerveda direktorius, gydytojas ir filosofas dr. Partapas Chauhanas pasakojo, kad daug keliauja po pasaulį, aplanko apie 40 šalių kasmet, tačiau Lietuva jam atrodo ypatinga šalis savo filosofija, savo kalba, panašia į sanskritą, ir žmonėmis, kurie yra imlūs mokslui ir naujovėms (daugiau apie dr. P. Chauhaną skaitykite čia). Gydytoja Asta Keturkienė pasidalijo savo asmenine patirtimi integruotai taikant tradicinės medicinos ir ajurvedos žinias praktiškai. Praktikuojanti gydytoja anesteziologė įsitikinusi, kad suderinti klasikinę mediciną ir papildomąją sveikatos priežiūrą įmanoma ir gydymo rezultatai tik pagerės. VU Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto profesorius dr. Rimantas Stukas susirinkusiems pateikė Viduržemio jūros dietos privalumus ir mokslu grįstus faktus, palygino šios dietos taikymą su SAM siūlomos sveikatos piramidės nuostatomis. „Mityba yra vienas iš svarbiausių gyvensenos veiksnių, lemiančių žmogaus sveikatą, ir dažnai įvairios dietos taikomos optimaliai sveikatos būklei pasiekti“, – pabrėžė profesorius.

VU Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto direktorės prof. Nataljos Fatkulinos pranešimas apibendrino visos konferencijos temą, apžvelgė papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros integravimo į sveikatos mokslus galimybes. „Moksliniuose straipsniuose yra pateikta nemažai įrodymų apie papildomosios sveikatos priežiūros naudą gydymo procesui ir sveikatinimo veikloms. Pavyzdžiui, visiems aišku, kad masažas po operacijos pagerina sveikimo procesą. Tačiau diskutuotinas alternatyviosios sveikatos priežiūros taikymo klausimas. Jo pagrįstumas nėra moksliškai įrodytas arba nėra išsamiai išnagrinėtas. Šiuo atveju galima pateikti pavyzdį, kai onkologine liga sergantis žmogus nusprendžia atsisakyti gydytojo paskirtos chemoterapijos ir gydosi žolelėmis, kas gali turėti nepataisomos žalos paciento sveikatai“, – kalbėjo prof. N. Fatkulina. Papildomoji sveikatos priežiūra, anot profesorės, turėtų papildyti tradicinę sveikatos priežiūrą, o alternatyvioji taikoma atskirai, kaip tradicinės sveikatos priežiūros alternatyva, t. y. vietoje jos.