Kanadoje gyvenantis Toronto universiteto mokslininkas Artūras Petronis, siekdamas suderinti darbą užsienyje ir Lietuvoje, įgyvendino ilgus metus puoselėtą viziją ir įkūrė pirmąją šalyje „paralelinę“ mokslo laboratoriją. Mokslo pasaulyje gerai žinomam biomedicinos ir molekulinės medicinos profesoriui tai padaryti padėjo Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centras (GMC).

„Dirbdamas Kanadoje, nuolat ieškojau galimybių bendradarbiauti su Lietuvos tyrėjais. Ilgai kirbėjo mintis įkurti padalinį ar laboratoriją Lietuvoje. Būtent čia pastaruoju metu stebėjau itin spartų gyvybės mokslų proveržį, o VU GMC mačiau kaip neabejotiną šios srities lyderį“, – pasakoja A. Petronis.

VU GMC Epigenetinių tyrimų laboratorija duris atvėrė 2018 m., kai Gyvybės mokslų centro direktoriaus  dr. G.Valinčiaus pastangų dėka buvo gautos VU Strateginio fondo lėšos investicijoms į tokios mokslo laboratorijos kūrimą. Šiandien čia vykdomi epigenetiniai tyrimai, apdorojami svarbūs duomenys, o dėl puikių laboratorijos rezultatų  Lietuvos vardas spindi prestižiniuose mokslo leidiniuose.

Epigenetika ieško rakto į sunkių ligų gydymą

Prof. A. Petronis pripažįsta, kad visuomenėje vis dar kyla klausimų, kas ta epigenetika ir kam žmonijai jos reikia. Tai gana nauja mokslo sritis, dar tik kurianti savo principus ir žengianti pirmuosius žingsnius medicinos istorijoje. Vis daugiau mokslininkų pritaria, kad epigenetiniai reguliacijos sutrikimai gali sukelti patologinius procesus organizme, todėl šios srities tyrimai – labai perspektyvūs ir sparčiai populiarėja.

„Jeigu 2000-aisiais metais mokslinių straipsnių šia tema buvo vos 50, tai 2018-aisiais – jau beveik 2400 straipsnių. Epigenetika puikiai papildo tradicinį ligos kilmės supratimą, pagal kurį ligos yra mutavusių genų ir žalingos aplinkos faktorių sąveikos išdava. Epigenetikos „kalba“ galima paaiškinti eilę ligų ypatumų, kurie lig šiol buvo tarsi mokslininkų regos lauko užribyje, o jeigu ir buvo tirti, tai nesėkmingai”, – pasakoja A. Petronis.

Žmogaus ligų epigenetika nagrinėja procesus, kurie daugeliui mokslininkų dar nėra iki galo aiškūs. A. Petronio teigimu, suradus atsakymus į šiuos fundamentalius klausimus, atsivertų naujos reikšmingos galimybės ligų diagnostikai, profilaktikai ir gydymui.

„Kodėl didžioji dauguma ligų, pavyzdžiui, vėžys, Alzheimerio liga, 2-ojo tipo diabetas, pasireiškia senyvame amžiuje? Nors visos šios ligos yra iš dalies paveldimos, kodėl šių ligų genai yra „nekenksmingi” jauname organizme? Būtent šias mįsles ir bando įminti epigenetikos mokslas”, – paaiškino Toronto universiteto profesorius.

Vienas iš pagrindinių pastarųjų metų Vilniaus ir Toronto epigenetikų pasiekimų yra susijęs su cirkadinių ritmų epigenetika. Mokslininko nuomone, laiko dimensija epigenetiniuose tyrimuose gali būti itin reikšminga, ir tai puiki niša naujiems svarbiems moksliniams tyrimams, prie kurių turi galimybę prisidėti ir Lietuvos specialistai.

„Dirbdami kartu parodėme, kad epigenetiniai faktoriai yra vidinio ląstelės „laikrodžio” dalis. Tokie molekuliniai „laikrodžiai” susiformavo per milijonus metų ir atlieka eilę labai svarbių funkcijų ląstelėse ir organizmuose. Išsiderinęs epigenetinio laikrodžio „tiksėjimas” gali būti glaudžiai susijęs su ligų atsiradimu ir senėjimu”, – sako prof. A. Petronis.

Talentingam jaunimui – naujos galimybės

Profesoriaus A. Petronio pastangomis ir „paralelinės“ laboratorijos dėka, mokslininkams sukuriamos sąlygos dalyvauti tarptautiniuose projektuose ir atlikti Vakarų mokslo standartus atitinkančius tyrimus. Pagrindine GMC Epigenetinių tyrimų laboratorijos užduotimi tapo bioinformatika ir duomenų analizė. Pats A. Petronis jau ne vienerius metus tyrinėja epigenetinius žmogaus ligų mechanizmus, anot profesoriaus, tai strategiškai itin svarbi tyrimų dalis, nes duomenų šia tema sparčiai daugėja. Tuo tarpu, „paralelinėje“ laboratorijoje auga nauja, jaunųjų Lietuvos mokslininkų karta ir ugdo tokius specialistus kaip bioinformatikas Karolis Koncevičius.

„Šioje laboratorijoje turime visas galimybes gilintis į mokslo pasaulio subtilybes. Bioinformatikai gali puikiausiai dalyvauti tarptautiniuose projektuose naudodamiesi skaičiavimo įranga, esančia Kanadoje ar kitoje šalyje”, – pasakoja jis.

Čia jaunieji specialistai plėtoja savo žinias ir kuria ambicingus planus. Toronte studijų metu mokslinę praktiką atlikęs ir šiuo metu Epigenominių tyrimų laboratorijoje bioinformatiku dirbantis mokslininkas Algimantas Kriščiūnas mano, kad tokia laboratorija yra puiki proga moksliniam akiračiui praplėsti:

„Galimybė dirbti daugiadisciplininėje mokslininkų grupėje Vilniuje ir Toronte leidžia ne tik iš arti pamatyti, bet ir dalyvauti didelio masto moksliniuose projektuose, kurie Lietuvos sąlygomis kol kas neįmanomi. Mūsų tikslas padaryti juos įmanomais. VU GMC turi atsirasti biomedicininių ligų tyrimų žemėlapyje”, – pasakojo A. Kriščiūnas.

Tarptautinio bendradarbiavimo privalumai

Kanados mokslininko teiginiams pritaria ir dr. G. Valinčius. Pasak VU GMC direktoriaus, „paralelinės“ laboratorijos įkūrimas ir sėkminga jos veikla dar kartą įrodė, kad tarptautinis bendradarbiavimas su pasauliniais universitetais, mokslo centrais ir aukščiausio lygio mokslininkų pritraukimas atveria Lietuvai išskirtines galimybes siekti pasaulinių aukštumų.

„Per du šios laboratorijos gyvavimo metus buvo paskelbti septyni tarptautiniai straipsniai, iš kurių šeši – mokslo žurnaluose, turinčiuose itin didelį įtakos faktorių. Šiuose tarptautiniuose leidiniuose spausdinami straipsniai, diktuojantys  pasaulio mokslo žinių kokybės standartus. Kad ir naujausias pavyzdys – straipsnis „The Crossroads of Psychiatric Epigenomics“, publikuotas žurnale „World Psychiatry“. Tai aukščiausią citavimo reitingą turintis mokslinis psichiatrijos krypties žurnalas. Mums labai svarbu, kad dabar jame publikuojami ir VU GMC mokslininkų darbai“, – sakė dr. G. Valinčius.

Pasak VU GMC vadovo, prof. A. Petronio pastangos kelti Lietuvos mokslą į tarptautinį lygmenį mūsų šalyje sulaukė garbingo įvertinimo – 2018 m. Kanados mokslininkui skirtas „Globalios Lietuvos“ apdovanojimas už Lietuvoje įdiegtas tarptautines inovacijas.

„Mūsų vizija – būti tarp lyderiaujančių Europos gyvybės mokslų centrų, o tarptautiškumas yra vienas strateginių prioritetų. Bendradarbiavimas su Toronto universiteto profesoriumi A. Petroniu tapo unikalia galimybe. Džiaugiuosi, kad galime ja pasinaudoti ir neabejoju, kad ateityje ši iniciatyva dar ne kartą garsins Lietuvos ir VU GMC vardą pasaulyje”, – sakė dr. G. Valinčius.