Higienos instituto 2022 m. atliktos apklausos duomenimis, apie pusė Lietuvos gyventojų pasižymi pozityviomis nuostatomis apie psichikos sveikatos sunkumų turinčius asmenis ir jų integraciją į darbo rinką ir švietimo sistemą. Tačiau vis dar pastebima nemažai stigmatizuojančių nuostatų vertinant psichikos sveikatos paslaugų teikėjus ir sveikatos sistemos siūlomus pagalbos būdus. Spalio 10 d. minima Pasaulinė psichikos sveikatos diena, kuri yra skirta psichikos sveikatai ugdyti, sąmoningumui didinti ir socialinei stigmai mažinti. Apie psichikos sveikatos svarbą, pagalbos priemones ir iššūkius, su kuriais susiduria asmenys, turintys psichikos sunkumų, pasakoja psichologė, Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto profesorė Danutė Gailienė ir psichologas, VU Filosofijos fakulteto docentas Antanas Kairys.

Kaip pasikeitė Lietuvos visuomenės požiūris į psichikos sveikatą?

Anot mokslininkės prof. D. Gailienės, per daugiau nei trisdešimt metų nepriklausomoje Lietuvoje visuomenės požiūris į psichikos sveikatą smarkiai pasikeitė: „Požiūris pasikeitė kaip diena ir naktis. Prieš trisdešimt metų vyravusias nuostatas galėtume pavadinti psichiatrizacija ir stigmatizacija. Jei kam kyla psichologinių ar emocinių sunkumų, jei kas išsiskiria iš daugumos išvaizda, pomėgiais ar pasaulėžiūra, vadinasi, jis yra psichiškai nenormalus. O turėti psichikos sutrikimą yra didžiausia stigma, gėda, kreiptis psichikos sveikatos specialistų pagalbos yra tabu. Šiandien visuomenė jau visai kita, daug sveikesnė. Požiūris į savo ir kitų psichologinę gerovę yra daug sveikesnis. Psichikos sveikatos specialistų pagalba vertinama, daugybė žmonių jos kreipiasi, gaunantieji pagalbą dažniausiai ja yra patenkinti. Ne viskas dar taip, kaip norėtųsi, bet pokyčiai milžiniški.“

Pasak profesorės, psichikos sunkumų turintys asmenys dažnai susiduria su sunkumais kreipiantis pagalbos: „Tikriausiai didžiausias iššūkis būtų pagalbos prieinamumas. Sumažėjus stigmai, visuomenei patyrus pastarojo meto iššūkius, pagalbos poreikis didelis, o galimybės ją gauti dar nepakankamos. Ypač jei reikia greitos ir nemokamos pagalbos, nes daug specialistų dirba privačiame sektoriuje. Bet ir ši situacija keičiasi į gera, randasi vis naujų galimybių.“

Prof. D. Gailienė teigia, kad psichikos sveikatos stigmų mažinimas prasideda nuo mūsų pačių: „Turbūt pradedant nuo savęs ir savo aplinkos. Pirmiausia rūpintis savo pačių teisingu nestigmatizuojančiu požiūriu į psichikos sveikatą ir pagalbos siekimą. Jei patys neturėsime vidinių prietarų, tai ir savo draugams skleisime sveiką požiūrį. Nevengsime kreiptis pagalbos, jei jos reikia, nešnairuosime į tuos, kurie pagalbos kreipiasi, dalinsimės su kitais savo gerąja patirtimi.“

Kaip pagerinti psichikos būklę?

Doc. A. Kairys mano, kad psichikos sveikata yra labai susijusi su asmenine gerove: „Aš drįsčiau sakyti, kad psichikos sveikata ir asmeninė gerovė – neatskiriami dalykai, o gal net ir tas pats dalykas. Tradiciškai psichologijoje buvo tiriama, kaip psichikos sveikatos problemų turėjimas siejasi su gerove, ir dažniausiai randama, kad problemos siejasi su mažesne gerove. Tačiau šiuolaikinis požiūris tai suvokia kaip vieną lauką. Viename lauko krašte galima įsivaizduoti geriausią galimą gerovę, visišką klestėjimą, kitame – blogiausią įmanomą savijautą. Tačiau tame tarpe yra gausybė spalvų ir variantų, o psichikos sveikatos problemos nebūtinai lemia blogesnę gerovę. Sprendžiami sunkumai gali vesti prie asmeninio augimo ir klestėjimo, taigi jie nėra tiesiog gerovės priešingybė.“

Pasak docento, siekiant pagerinti psichikos būklę, svarbiausia pradėti nuo gyvenimo būdo pokyčių: „Manau, verta pradėti nuo pačių pradžių. O tai yra – miegas, maistas, fizinis aktyvumas ir pagalba. Gyvenimo būdas, kai yra pakankamai miego, subalansuota mityba ir pakankamai fizinio aktyvumo, yra pirmas žingsnis gerovės link. Kitas svarbus momentas – turbūt vos ne kiekvienas žmogus gyvenime susiduria su labai sunkiais momentais, išgyvenimais ir tuomet vienas geriausių kasdienybėje pritaikomų dalykų yra kreipimasis pagalbos, įskaitant į psichikos sveikatos specialistą.“

„Savo gyvenimui galime suteikti daugiau gerų emocijų ir naudodami labai paprastus pratimus. Pavyzdžiui, tai gali būti kasdienis pasivaikščiojimas gamtoje, bet ne šiaip, o duodant sau užduotį pastebėti tris gerus ar gražius dalykus. Arba kitas paprastas pratimas – susidaryti pozityvių praeities nutikimų sąrašą ir savaitę kasdien skirti 10 minučių ramiai prisiminti ir iš naujo išgyventi po vieną iš jų. Galų gale įvairios veiklos, susijusios su susitelkimu į išgyvenamą momentą (pavyzdžiui, hobiai), pagalba kitiems (pavyzdžiui, savanorystė) gali irgi smarkiai padėti mūsų gerovei“, – patarimais dalijasi doc. A. Kairys.

Paklaustas, ko palinkėtų studentams Pasaulinę psichikos sveikatos dieną, docentas atsako: „Linkiu rūpintis savimi – tiek savo fiziniu kūnu, tiek savo psichikos sveikata, o prireikus pagalbos – jos kreiptis. Būtent rūpinimasis savimi studijų laikus gali paversti labai maloniu ir prasmingu gyvenimo laikotarpiu.“

***

VU kviečia prisiminti psichikos sveikatos ir emocinės paramos svarbą mūsų bendruomenėje. VU Bendruomenės gerovės skyrius organizuoja nuotolines paskaitas visiems VU bendruomenės nariams, kuriose kalbėsime šiomis temomis:

– Kas yra psichikos sveikata? 

– Kokie gali būti psichologinių problemų požymiai? 

– Emocinė parama ir pirmoji pagalba išgyvenant psichologinę krizę 

Paskaitos vyks nuotoliniu būdu „Teams“ platformoje (nuoroda į paskaitą bus atsiųsta užsiregistravus).

Paskaitos:

Lapkričio 13 d. 16.00 val. studentams lietuvių kalba, registruotis galite čia.

Paskaitą skaitys VU bendruomenės psichologė Inga Abramavičienė. 

Lapkričio 15 d. 17.00 val. dėstytojams lietuvių kalba, registruotis galite čia.

Paskaitą skaitys VU bendruomenės psichologė Sandra Četrauskienė.  

Primename, kad VU Bendruomenės gerovės skyriaus specialistai VU studentams ir darbuotojams :

– teikia psichologinės pagalbos paslaugas;

– konsultuoja ir teikia pagalbą VU bendruomenės nariams, turintiems individualiųjų poreikių dėl negalios, mokymosi sunkumų, ilgalaikių sveikatos sunkumų;

– konsultuoja emocinės gerovės ir lygių galimybių, nediskriminacinės politikos formavimo klausimais;

– konsultuoja sielovados klausimais.

Daugiau sužinoti apie studentų emocinę gerovę VU galite čia.

Darbuotojai apie emocinę gerovę VU daugiau sužinoti gali čia.

Apie VU bendruomenės nariams teikiamas psichologines paslaugas skaitykite čia.

Daugiau sužinoti apie Bendruomenės gerovės skyriaus veiklą galite čia.