Nacių okupacijos metais žydus gelbėję asmenys išsiskyrė savo moralinėmis vertybėmis ir ryžtu. Savo gyvybe rizikavusiems žydų gelbėtojams Izraelio valstybė suteikia garbingą Pasaulio tautų teisuolio vardą. Tai ne tik oficialus žydų gelbėtojų nuopelnų pripažinimas, bet kartu ir žmogiškumo įvertinimas. Tuo tarpu Lietuvoje žydų gelbėtojai apdovanojami Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.

Kovo 15-ąją, minint Žydų gelbėtojų dieną Vilniaus universitete, apie šių apdovanojimų reikšmę ir skirtumus pasakoja muziejininkė Danutė Selčinskaja.

Išgelbėjęs vieną gyvybę – išgelbėja visą pasaulį

Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus tyrėja, ilgametė Lietuvos žydų gelbėjimo ir atminimo įamžinimo projekto vadovė D. Selčinskaja pasakoja, kad nuo 1963 m. Jeruzalėje, prie Jad Vašem muziejaus Katastrofos kankiniams ir didvyriams atminti (hebrajų kalba šie žodžiai reiškia „atmintis ir vardas“), dirba visuomeninė komisija, kuri suteikia žydų gelbėtojams Pasaulio tautų teisuolio vardą. Toks vardas, muziejininkės teigimu, suteikiamas asmenims, rizikavusiems savo ir artimųjų gyvybe gelbėjant persekiojamus ir žudomus žydus per Holokaustą.

„Žmogui, pripažintam Pasaulio tautų teisuoliu, įteikiamas garbės raštas ir medalis, kuriame įrašyti žodžiai: „Išgelbėjęs vieną gyvybę – išgelbėja visą pasaulį“. Jei Pasaulio tautų teisuolio nebėra tarp gyvųjų, šis apdovanojimas įteikiamas jo artimiausiems giminaičiams.

Pasaulio tautų teisuolių vardai įrašomi į Garbės sieną Jeruzalėje, Jad Vašem muziejaus teritorijoje įkurtame Pasaulio Tautų Teisuolių sode. Iš pradžių Jad Vašem institucijai buvo patikėta įamžinti šešių milijonų žydų, tapusių nacių ir jų kolaborantų aukomis, atminimą, kurti memorialinius projektus, kaupti, skelbti Holokaustą išgyvenusių žmonių liudijimus. Paraleliai nuo 1963 m. pradėtas plačiai Europoje paplitęs projektas: žydų gelbėtojų pagerbimas, pripažįstant juos Pasaulio tautų teisuoliais“, – pasakoja D. Selčinskaja.

Ji pažymi, kad šis apdovanojimas – tai Izraelio valstybės ir Izraelio piliečių pagarbos ir padėkos žmonėms, gelbėjusiems žydus tada, kai aplink tvyrojo neapykanta, buvo skatinamas antisemitizmas, ženklas: „Grasinimai mirtimi žydų gelbėtojams kabojo ant kiekvieno kampo, visi tai matė, girdėjo ir žinojo. Reikėjo turėti ne tik daug drąsos, bet ir sumanumo, kantrybės, fizinių ir psichologinių jėgų, nes buvo neįmanoma nuspėti, kiek laiko teks slėpti žydus, tekdavo dalintis ir paskutiniu duonos kąsniu.“

Dėl žydų gelbėtojo pripažinimo Pasaulio tautų teisuoliu į Jad Vašem turėjo kreiptis pats išgelbėtas žmogus. Tokia tvarka Jad Vašem galiojo daug metų, nuo pat šio projekto pradžios 1963 m.

Nors daugumos Holokausto liudininkų jau nebėra tarp mūsų, pasak tyrėjos, kartais pripažindamas žydų gelbėtojus Pasaulio tautų teisuoliais Jad Vašem remiasi ir išgyvenusių per Holokaustą žmonių liudijimais, užfiksuotais vaizdo įrašuose. Pavyzdžiui, Lietuvos prezidentas Kazys Grinius ir jo žmona Kristina buvo pripažinti Pasaulio tautų teisuoliais 2015 m., remiantis vieno iš Kauno geto antifašistinės kovos organizacijos vadų Dmitrijaus Gelperno liudijimu, saugomu Spielbergo fondo vaizdo įrašų archyve.

Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius – Lietuvoje teikiamas apdovanojimas žydų gelbėtojams

Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi yra apdovanojami asmenys, kurie, nepaisydami gresiančio pavojaus savo gyvybei, gelbėjo žūvančius žmones. Šis Lietuvos valstybės apdovanojimas įteikiamas ne tik žydų gelbėtojams, juo taip pat apdovanojami asmenys, išgelbėję skęstančius ar rizikavę gyvybe gelbėdami žmones iš gaisro. Tačiau tarp apdovanotųjų Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi daugiausia yra Lietuvos piliečių, gelbėjusių žydus per Holokaustą.

Nuo 1992 m. Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus teikia siūlymus ir pristato žydų gelbėtojus apdovanojimui Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.

1992–2024 m. Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanoti 1693 Lietuvos žydų gelbėtojai.

Daugelis žydų gelbėtojų, kurie pripažinti Pasaulio tautų teisuoliais memorialiniame institute Jad Vašem Jeruzalėje, yra gavę ir Lietuvos valstybės apdovanojimą – Žūvančiųjų gelbėjimo kryžių.

„Muziejaus virtualioje parodoje www.issigelbejesvaikas.lt skelbiama informacija apie visus – tiek Izraelyje, tiek Lietuvoje apdovanotus – žydų gelbėtojus, – sako D. Selčinskaja. – Kai kuriems žydų gelbėtojams jų̨ kilnus poelgis kainavo gyvybę. Nors neturime daug duomenų apie žydų gelbėtojus, nukentėjusius ir nužudytus nacių okupuotoje Lietuvoje, tačiau iš tų kuklių duomenų, kuriuos skelbiame www.issigelbejesvaikas.lt, skyriuje Žydų gelbėtojai, poskyryje Už pagalbą kalėjimas, mirtis, matysite, kad dauguma nužudytų žydų gelbėtojų yra apdovanoti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.

Svarbią informaciją apie žydų gelbėjimą Lietuvoje – gelbėtojų ir išgelbėtų asmenų prisiminimus, fotografijas nuo pat muziejaus atkūrimo 1989 m. kaupė Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus. Muziejuje sukaupta medžiaga tarnauja iki šių dienų, tiriant išgelbėtų žmonių istorijas ir pristatant žydų gelbėtojus apdovanojimui Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi. Nors ir labai sudėtinga patikslinti duomenis, kai dauguma išsigelbėjusių jau iškeliavo Anapilin, tačiau kol kas dar šiuos darbus tęsiame.“

Pasaulio tautų teisuolių sąraše – žymūs lietuviai ir Vilniaus universiteto bendruomenės nariai

Pasak D. Selčinskajos, iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, 1963–1990 m., memorialiniame institute Jad Vašem Pasaulio tautų teisuoliais buvo pripažinti 156 Lietuvos piliečiai. Kol mes gyvenome už „geležinės uždangos“, dėl savo gelbėtojų pripažinimo į Jad Vašem daugiausia kreipėsi Izraelyje gyvenantys išsigelbėję per Holokaustą žydai. Tačiau po Nepriklausomybės atkūrimo į Jad Vašem ėmė kreiptis ir Lietuvoje gyvenantys išsigelbėję asmenys. Todėl iki šių dienų net 925 Lietuvos piliečiai yra Jad Vašem pripažinti Pasaulio tautų teisuoliais.

„Tarp jų būta didžių asmenybių, tokių kaip Vasario 16-osios akto signataras Steponas Kairys ir jo žmona Ona Kairienė, operos dainininkas Kipras Petrauskas ir jo žmona aktorė Elena Žalinkevičaitė-Petrauskienė, rašytoja Sofija Čiurlionienė, jos dukra Danutė Zubovienė ir Danutės vyras Vladimiras Zubovas, pedagogė, publicistė Stefanija Ladigienė, žurnalistė Sofija Binkienė, jos vyras poetas Kazys Binkis ir jų vaikai Lilijana, Irena, Eleonora, Gerardas, smuikininkas, pedagogas, Kauno muzikinio teatro direktorius Vladas Varčikas, gydytojas pediatras, Vilniaus universiteto dėstytojas Petras Baublys ir jo brolis Sergijus, Kauno Šv. Trejybės bažnyčios klebonas Bronislovas Paukštys, viena pirmųjų profesionalių Lietuvos teatralių Stanislava Venclauskienė ir jos dukros Danutė ir Gražbylė, žymus visuomenės veikėjas Jackus Sondeckis ir jo žmona Rozalija, kunigas Juozas Stakauskas, karo metais kartu su bendraminčiu Vladu Žemaičiu įrengęs slėptuvę Vilniaus centre, buvusiame benediktinių vienuolyne Šv. Ignoto g. 5 ir išgelbėjęs 12 žydų“, – pasakoja muziejininkė.

Tarp pripažintų Pasaulio tautų teisuoliais – ir Vilniaus universitete studijavę ar dirbę asmenys. Vienas jų – poetas, Nobelio premijos laureatas Česlovas Milošas, Pasaulio tautų teisuoliu pripažintas kartu su savo broliu Andrzejumi 1989 m. Karo metais Č. Milošas gyveno Varšuvoje ir kartu su savo broliu gelbėjo iš Vilniaus atvežtų žydų Tross porą, dalyvavo ir Varšuvos pogrindiniame pasipriešinime.

„Pasaulio tautų teisuole 1974 m. pripažinta vienuolė Marija Mikulska, dailininko Samuelio Bako gelbėtoja, prieškariu studijavusi Vilniaus Stepono Batoro universiteto Humanitariniame fakultete, ir Jadwiga Dudziec, studijavusi šiame universitete Matematikos ir gamtos fakultete, prof. Henrikas Jonaitis – Mašos Rolnikaitės, dienoraščio „Turiu papasakoti“ autorės, gelbėtojas, nuo 1944 m. dirbęs universiteto Fizikos fakultete. Vilniaus universitete nuo 1944 m. dėstęs gydytojas pediatras Petras Baublys, legendinis Kauno geto mažamečių žydų vaikų gelbėtojas ir Stepono Batoro universiteto filosofijos profesorius Tadeuszas Czezowskis kartu su žmona Antonina ir dukra Teresa už Vilniaus geto žydų gelbėjimą pripažinti Pasaulio tautų teisuoliais 1963  m. Czezowskių šeima – tai pirmieji Lenkijos valstybės žydų gelbėtojai, pripažinti Izraelyje“, – apdovanotuosius vardija D. Selčinskaja.

1966 m. kovo 15 d. garbingas Pasaulio tautų teisuolės vardas buvo suteiktas Vilniaus universiteto bibliotekininkei Onai Šimaitei. Eidama į Vilniaus getą neva dėl bibliotekos reikalų, Ona atnešdavo įkalintiems žmonėms kiek įmanydama daugiau būtiniausių daiktų, o išeidama išnešdavo vertingą archyvinę medžiagą: dokumentus, rankraščius, retas knygas. 1944 m. balandžio 28 d. O. Šimaitė buvo suimta darbe, universiteto bibliotekoje. Vokiečių okupacinė valdžia ją nuteisė mirties bausme. Vilniaus universiteto profesorių ir tarnautojų surinktomis lėšomis pareigūnai buvo papirkti ir mirties bausmė buvo pakeista į koncentracijos stovyklą. Iš pradžių O. Šimaitė buvo išvežta į Dachau, vėliau perkelta į koncentracijos stovyklą reicho okupuotoje Prancūzijos teritorijoje, kur ją sunkiai sergančią 1944 m rugsėjo 10 d. išvadavo sąjungininkų armija. Nujausdama galimas stalininio režimo represijas, O. Šimaitė į Lietuvą negrįžo, liko Prancūzijoje ir apsigyveno Paryžiuje. Ona Šimaitė – pirmoji Jad Vašem pripažinta Lietuvos Pasaulio tautų teisuolė. Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi ji buvo apdovanota 2002 m.

Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu kovo 15-oji – diena, kai O. Šimaitė buvo pripažinta Pasaulio tautų teisuole – pasirinkta kaip atmintina Žydų gelbėtojų diena. Jau trečius metus ši diena minima siekiant prisiminti ir pagerbti drąsius Lietuvos žmones, kurie nacių okupacijos metais gelbėjo žydus, rizikuodami savo ir artimųjų laisve bei gyvybe.

Šiemet šią dieną minėti ir prisidėti prie gelbėtojų atminimo įprasminimo kviečiame kovo 17 d. (pirmadienį) 15.00 val. Vilniaus universiteto Simono Daukanto kiemelyje (Universiteto g. 5), renginio metu skaitant jų pavardes.