Ryčio Galadausko nuotr.

Vilniaus universiteto (VU) Verslo mokykla, Inovacijų agentūra, Vyriausybės ir Seimo atstovai kartu su ekspertais, kitų šalių diplomatais, įmonių vadovais bei investuotojais gegužės 22 d. vykusiame forume „Pasaulio verslumo įžvalgos: Lietuvos perspektyvos ir iššūkiai“ dalinosi Pasaulio verslumo stebėsenos (angl. Global Entrepreneurship Monitor, GEM) rezultatais, Lietuvos verslumo pokyčiais ir ateities tendencijomis. Lietuva į GEM tyrimą sugrįžo 2022 m. po beveik dešimtmečio pertraukos ir rikiuojasi tarp pirmaujančių šalių verslumo srityje.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė neabejoja, kad šie rezultatai rodo augantį šalies verslumą ir besikeičiančiomis aplinkybėmis pademonstruotą atsparumą. „Kas penktas Lietuvos gyventojas per artimiausius 3 metus tikisi pradėti verslą, tad lieka tik pasidžiaugti kylančiu Lietuvos verslumu, kuris ir toliau kuria daugiau galimybių šalies gyventojams ir uždega inovacijų šviesą įvairiuose sektoriuose. Lietuvos mažųjų įmonių atsparumas per pastaruosius kelerius metus buvo ne tik įkvėpimas, bet ir esminis mūsų ekonomikos, inovacijų, socialinio, švietimo ir sveikatos sektorių variklis“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė.

Inovacijų agentūros Pažangos departamento vadovė Patricija Reut pažymi, kad paskutinį kartą atliktas 2011–2014 m. GEM tyrimas tapo atspirtimi identifikuojant svarbiausias verslo pradžios bei vystymo problemas ir kuriant naujas priemones verslumui skatinti, o dabar, turint naujausius duomenis, tai leidžia įvertinti pasiektą pažangą.

Ryčio Galadausko nuotr.

Anot P. Reut, tokie tyrimai yra ypač svarbūs formuojant ir įgyvendinant verslumo skatinimo politiką, kuri daro reikšmingą poveikį – gali padėti įmonėms kurtis, skatinti jų augimą. Šis tyrimas Lietuvai kaip tik ir parodė, kad lietuviai bijo, bet kartu ir nori kurti verslą, o verslai dažniau kuriami ne dėl rinkoje matomų galimybių, bet iš būtinybės sukurti sau darbo vietą.

„Tokios įžvalgos tapo atspirtimi kuriant naujas, verslininkams skirtas programas ir įrankius – Inovacijų agentūra išplėtė bendradarbystės centrų „Spiečius“ tinklą, pristatė verslo akceleravimo programą, e. komercijos dirbtuves, sukūrė pluoštą elektroninių įrankių verslui ir investavo į moksleivių verslumo skatinimą“, – pasakoja P. Reut.

Ji teigia, kad 2022 m. GEM tyrimo rezultatai yra vienas pagrindinių šaltinių įsivertinti, kur dėmesys ir pagalba verslui turėtų būti telkiama toliau. „Naujausi GEM tyrimo rezultatai džiugina – lietuvių pasitikėjimas savo verslo kūrimo žiniomis ir jėgomis išaugo net 17 procentų. Nors baimė pradėti verslą, atsargus verslo aplinkos vertinimas, lyčių nelygybė ir pagrindinė motyvacija kurti verslą tik iš poreikio lieka, tačiau, žinodami šias problemas, galime ieškoti sprendimo būdų“, – sako P. Reut.

Ryčio Galadausko nuotr.

Optimistiškos tendencijos Lietuvai

GEM tyrimo Lietuvoje vadovė, VU Verslo mokyklos ir inovacijų plėtros vadovė prof. Saulė Mačiukaitė-Žvinienė pažymi, kad, atsižvelgiant į pandemijos ir energetinių kainų krizės kontekstą, Lietuvos rezultatai GEM indekse išties maloniai stebina.

„Beveik 40 proc. gyventojų mano, kad Lietuvoje yra palankios sąlygos pradėti verslą. Tiek pat gyventojų teigia, kad nori pradėti verslą arba jau įsteigė savo įmonę siekdami daryti pokyčius pasaulyje. Palyginti – kaimyninėje Lenkijoje taip galvojančių respondentų skaičius daug mažesnis: 16 proc. ir 11 proc.“, – sako tyrimo vadovė.

Ataskaitoje atsispindi stipri Lietuvos verslumo kultūra – pastebimas ryškus gyventojų pasitikėjimo savimi ir verslumo gebėjimų augimas. Pažymėtina, kad šis augimas pastebėtas ir tarp vyrų, ir tarp moterų, o tai rodo visuotinę pažangą. Teigiamo požiūrio į verslumą augimas buvo ypač ryškus tarp moterų – nuo 29 proc. 2014 m. iki daugiau kaip 40 proc. 2022 m.

Nors pastaruoju metu netrūko iššūkių, daugelis Lietuvos verslininkų demonstravo atsparumą naudodamiesi naujomis galimybėmis ir rodydami gebėjimą prisitaikyti neapibrėžtais laikais. GEM tyrimo rezultatai rodo, kad beveik 30 proc. pradedančiųjų verslininkų pasinaudojo jiems teikiamomis galimybėmis, atsiradusiomis dėl pandemijos.

„Pandemijos laikotarpis, taip pat prasidėjęs karas Ukrainoje turėjo poveikį visų pasaulio šalių verslumui. Daugelis vyriausybių inicijavo paramos programas. Lietuva pasauliniame GEM indekse užima 1 vietą pagal tikslines pandemijos paramos priemones, skirtas įmonėms. Žinoma, labiausiai džiugina, kad Lietuva yra tarp 10 pasaulio valstybių, turinčių aukščiausią verslumo indeksą“, – rezultatus pristato prof. S. Mačiukaitė-Žvinienė.

Lietuvos verslumo aplinka yra išskirtinai palanki. Pagal bendrą verslumo ekosistemos vertinimą, 2022 m. Lietuva užėmė 6 vietą pasaulyje, taip įrodydama savo infrastruktūros, profesinių ir komercinių išteklių veiksmingumą. Forumo Seime metu buvo pažymėta, kad Lietuvoje tarp verslą pradedančių asmenų dominuoja turintys aukštąjį išsilavinimą, o pasaulinėje GEM ataskaitoje, įvertinus daugiau kaip 20 metų renkamus duomenis visame pasaulyje, nurodoma, kad kuo daugiau asmenų turi aukštąjį išsilavinimą, tuo didesnis yra verslumo indeksas valstybėje.

Ryčio Galadausko nuotr.

Lietuva vis dar turi iššūkių

Nepaisant šių teigiamų tendencijų, GEM Lietuvos ataskaitoje taip pat išryškinamos tobulintinos sritys. Daugelį potencialių verslininkų atgraso nesėkmės baimė: 5 iš 10 moterų ir 6 iš 10 vyrų dėl šios baimės susilaikė ir nepradėjo verslo. Taip pat su iššūkiais susiduria ir šeimos verslas, nes šeimos verslo tradicijų tęsimas mažiausiai motyvuoja asmenis integruotis į verslo ekosistemą. Beje, panašios tendencijos dėl šeimos verslų pastebimos Švedijoje, Latvijoje, Slovakijoje. Tai rodo, kad būtų galima daugiau nuveikti teikiant tikslinę paramą ir išteklius potencialiems verslininkams bei verslumo tradicijoms stiprinti.

„Atliktas tyrimas atskleidžia ir kitus iššūkius, su kuriais susiduria Lietuva. Pavyzdžiui, tik 3 proc. gyventojų planuoja įdarbinti daugiau kaip 6 asmenis savo įmonėse per ateinančius 5 metus. Pusė apklaustųjų pažymi, kad įsteigti verslą 2022 m. tapo sunkiau negu ankstesniais metais. Tik trečdalis verslo įmonių planuoja naudoti daugiau skaitmeninių priemonių, o jaunieji verslininkai stokoja valstybės paramos prieigai prie mokslo ir inovacijų infrastruktūros“, – iššūkius vardija prof. S. Mačiukaitė-Žvinienė.

Be to, nors Lietuvoje padaryta tikrai įspūdinga pažanga verslumo srityje, lyčių atotrūkis vis dar tebėra didelė problema. 2022 m. tyrimo duomenys rodo, kad tikimybė, jog vyrai pradės naują verslą, buvo dukart didesnė nei moterų. Nors moterų pasitikėjimas savo gebėjimais verslumo srityje nuo 2014 m. augo, bet 2022 m. vis dar buvo mažesnis nei vyrų (58 proc. ir 41 proc.). Atradus sprendimus šiam atotrūkiui įveikti būtų ne tik sukurta lygesnė verslumo ekosistema, bet ir paskatintas tolesnis ekonomikos augimas.

Ryčio Galadausko nuotr.

Nustatyta, kad verslumą labiausiai skatina švietimas, moksliniai tyrimai ir inovacijos. Tačiau duomenys taip pat rodo, kad daugiau dėmesio galėtų būti skiriama verslumui po mokyklos baigimo. Nors šalies mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros rezultatai gerokai viršijo pasaulinį GEM vidurkį, vyriausybei pasiūlyta daugiau dėmesio skirti naujų ir augančių įmonių galimybėms naudotis naujausių mokslinių tyrimų ir technologijų prieiga.

Tyrimo duomenimis, Lietuva padarė didelę pažangą kurdama stiprią verslumo ekosistemą. Tačiau dar yra vietos augti toliau, ypač sprendžiant skaitmenizacijos, lyčių atotrūkio problemą ir stiprinant verslumo įgūdžius aukštosiose mokyklose. „Moody‘s Lietuva“, remiančios tyrimo vykdymą Lietuvoje, vadovas Mariano Andrade Gonzalezas teigia, kad būtent todėl ir siekia bendradarbiauti su mokslo institucijomis tokiuose projektuose: „Moody’s“ tikslas – puoselėti ugdančią ir įtraukią kultūrą, kuri suteikia teisingas galimybes siekti pažangos ir plėtoti mūsų ekonomikas ir bendruomenes. Glaudžiai bendradarbiaudami su Vilniaus universiteto Verslo mokykla atliekant Pasaulio verslumo stebėsenos tyrimą visoje Lietuvoje, remiame reikalingų įžvalgų apie verslumo tendencijas nacionaliniu ir tarptautiniu mastu mokslinį pagrindimą ir padedame daryti ilgalaikį poveikį, skatindami socialinius pokyčius bei gerindami žmonių gyvenimo ir darbo sąlygas.“

Pasaulio verslumo stebėsenos (angl. Global Entrepreneurship Monitor, GEM) tyrimas, vykdomas nuo 1999 m., yra didžiausias kasmet atliekamas tyrimas pasaulyje. Per daugiau kaip 20 metų apklausta daugiau kaip 4 milijonai  gyventojų iš daugiau kaip 100 pasaulio šalių, atlikta tūkstančiai ekspertinių interviu. Geografiškai tyrimas apima 60 proc. pasaulio BVP, jį kasmet atlieka apie 500 mokslininkų iš viso pasaulio.

GEM Lietuvoje vykdo Vilniaus universiteto Verslo mokykla kartu su Inovacijų agentūra, remia „Moody‘s Lietuva“ ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija.