Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto Medicinos mokslo centre kovo 14 d. įvyko konferencija „Valstybės duomenų agentūros ir Vilniaus universiteto bendradarbiavimo perspektyvos“, kurios metu buvo pasirašyta mokslinio bendradarbiavimo sutartis tarp VU ir Valstybės duomenų agentūros (VDA).
Sutartį pasirašė VU partnerystės prorektorius dr. Artūras Vasiliauskas ir VDA generalinė direktorė dr. Jūratė Petrauskienė. Šiuo susitarimu atvertas naujas abiejų institucijų partnerystės etapas. Universitetas šia sutartimi įsipareigojo bendradarbiauti informuojant VDA apie studijų programas, kvalifikacijos kėlimo galimybes, organizuojamas mokslines konferencijas VU, kad čia galėtų tobulėti būsimi duomenų analitikai. VDA savo ruožtu įsipareigojo VU teikti moksliniams tyrimams reikalingus duomenis ir prisidėti prie VU studijų programų tobulinimo, naujų programų kūrimo, rengti mokomuosius seminarus ir konsultuoti VU mokslininkus.
„Ši akimirka – ne tik trumpalaikis žybsnis. Tai mums didelis įvykis, didelių duomenų lobyno priartinimas prie mokslo“, – džiaugėsi VU Medicinos fakulteto dekanas prof. Dalius Jatužis.
Pasak jo, svarbiausia, kad abi šalys įsipareigoja vykdyti tarptautinius bendrus projektus, aktualius mokslinius tyrimus ir įgyvendinti mokslinių tyrimų infrastruktūros veiklą.
„Sutartis atliepia mūsų lūkesčius ir poreikius, nes naujai įkurto Medicinos mokslo centro idėja ir buvo jungtis tarp skirtingų lygių mokslininkų – klinicistų ir fundamentinio mokslo atstovų. Tai turėtų padėti pernešant tą fundamentinę informaciją prie paciento“, – kalbėjo dekanas.
Konferencijos metu VDA duomenų analitikas Jonas Bačelis papasakojo, kaip kilo šios sutarties poreikis: „Viskas prasidėjo nuo COVID pandemijos, kai paaiškėjo, kad mokslininkams, gydytojams staiga reikia gauti daug duomenų. Dabar jau turime nupirktą didelį galingą duomenų kaupimo įrankį ir mums, Lietuvai, tam rezervuota labai daug vietos. Jau galime analizuoti milijardus duomenų eilučių, o duomenys visą laiką bus teikiami patys naujausi.“
Pasak J. Bačelio, tai – „duomenų ežeras“, kuriuo galės naudotis visi mokslininkai ir studentai.
„Labai svarbu, kad jie kuo greičiau išmoktų tuo naudotis, nes ateityje specialistus su tokiais gebėjimais institucijos graibstys ir tokios kompetencijos bus labai gerai apmokamos“, – teigė VDA analitikas.
Konferencijos dalyviai diskutavo apie žingsnius, kurių reikia imtis po šios sutarties pasirašymo, kad būtų sklandžiai įgyvendinamas pagrindinis tikslas – gauti naudą iš sujungtų skirtingų sričių duomenų, kuriais remiantis vėliau būtų daromi esminiai sprendimai, reikalingi visuomenės sveikatai gerinti. Pasak prof. Arvydo Laurinavičiaus, jau galima atlikti multimodalines patologijos analizes, derinti įvairius mašininio mokymo ir mikroskopinio vaizdinimo metodus, ir tai – labai perspektyvi sritis. Anot jo, ideali vizija – apsimokančioms dirbtinio intelekto sistemoms naudoti ilgalaikius dinaminius paciento duomenis.
„Duomenys yra XXI a. nafta, tačiau galimybes juos naudoti riboja ne tik fantazija, bet ir jų kokybė bei kiekis. Lietuvoje duomenų kiekiai ir skaičiavimo pajėgumai yra riboti, todėl svarbu siekti sveikatos duomenų standartizavimo juos „gaminant“ sveikatos priežiūros procese. Struktūrizuotos vartotojo sąsajos ir medicininės įrangos integracijos su sveikatos informacinėmis sistemomis gerina duomenų kokybę ir yra pamatas dirbtinio intelekto sistemoms kurti bei naudoti. Svarbus privalumas yra ir galimybė analizuoti ilgalaikius duomenis populiacijos mastu, todėl bendradarbiavimas su VDA atveria naujas perspektyvas“, – teigė jis.
Visi diskusijos dalyviai pritarė, kad reikia kelti specialistų skaitmeninį raštingumą. Dr. Julius Juodakis, VDA Sveikatos duomenų komandos vadovas, pabrėžė, kad dabar pirmiausia reikia gerinti specialistų kompetencijas: „Unikalu tai, kad šiandien, pasirašę sutartį, turime universiteto įsitraukimą. Vis dėlto skaitmeninis raštingumas yra pagrindinis „butelio kaklelis“. Duomenų turime daug ir unikalių, tad techninių kliūčių nebėra. Pagrindine riba dabar tampa gebėjimas jais naudotis.“
Tuo tarpu, pasak dr. Justo Nugaro, VU ligoninės Santarų klinikos direktoriaus akademinei veiklai, inovacijos gimsta tada, kai nėra laiko ir pinigų, nes tuomet visuomenė labai susitelkia: „Laikas skaitmeninėms inovacijoms labai neblogas. Manau, reiktų pagalvoti apie specialius mokymus medicinos mokslininkams.“
Diskusijoje išsakytoms mintims pritarė ir Gytis Bendorius, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorius: „Šis įvykis turėtų nuspalvinti visos visuomenės supratimą apie duomenis. Dažnai politikai vartoja skambius būdvardžius, remiasi mitais, nuomonėmis, gandais, o ne statistika. Žmogus, kuris naudojasi duomenimis, gali būti ir labai pažangus, ir didžiausias stabdis: jei šeimos gydytojai kokybiškai nesuves duomenų ar aparatai kokybiškai nepateiks vaizdų, dirbtinis intelektas nepadės. Reiktų pagalvoti, kaip nuimti bereikalingą krūvį nuo gydytojų, kad jie turėtų laiko tvarkingai įvesti duomenis.“
Pasak jo, pacientai, naudojantys savistabos inovacijas, pavyzdžiui, gliukozės kiekio kraujyje matuoklius, ateityje taip pat galėtų pateikti duomenis sistemoms ir tai labai padėtų gydytojams.
Sveikatos apsaugos viceministras Danielis Naumovas pažymėjo, kad pinigai yra vienas iš ribojančių veiksnių, tačiau – ne vienintelis: „Ministerija visų pirma ketina investuoti daug laiko, o vėliau ir pinigų, kad personalizuota medicina ir dirbtinis intelektas taptų kasdienybe.“
Dabartinę situaciją iš ligoninių pozicijos apibūdino Antanas Montvila, Kauno klinikų Inovacijų vertinimo ir diegimo tarnybos vadovas. Jis pabrėžė, kad ligoninių, kurios ir generuoja duomenis, skaitmeninėse sistemose reikalingi esminiai pokyčiai. Tam pritarė ir dr. Olegas Niakšu, tarptautinės skaitmeninės sveikatos ekspertas. Jo žodžiais, dažnai negalime įprasminti dirbtinio intelekto pritaikymo realiame gyvenime, ligoninėje.
„Turime išmokti dirbti su duomenimis, ir tam reikia, kad įsitrauktų klinicistai“, – teigė jis.
Dėkodamas sutarties tarp VU ir VDA pasirašymo iniciatoriams, VU partnerystės prorektorius dr. A. Vasiliauskas įvykį pavadino stebuklu.
„Ši sutartis – tarsi šuolis į stebuklų traukinį, ir tikiu, kad mes galime tapti stebukladariais. Labai džiugu, kad galėsime naudoti „duomenų ežero“ duomenis ir studijų tikslams – tai bus labai darnus ir holistinis bendradarbiavimas.“
Sutartį pasirašiusi VDA generalinė direktorė dr. J. Petrauskienė apibendrindama pasidžiaugė, kad Lietuvoje apskritai labai keičiasi duomenų naudojimo kultūra: „Mes vis daugiau sprendimų grindžiame duomenimis. Tai bus didelis proveržis ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, tad ateityje galėsime labai daug kartu nuveikti.“
Komentarų nėra. Būk pirmas!