Lietuvos mokslų akademija paskelbė 2014 m. Lietuvos mokslo premijų laureatus. Premijas pasidalijo keturių mokslo sričių atstovai iš Vilniaus universiteto, Lietuvos edukologijos universiteto, Kauno technologijos universiteto ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro.

Iš šiemet paskirtų šešių mokslo premijų pusė atiteko Vilniaus universiteto mokslininkams.

Fizinių mokslų srityje skirtas dvi premijas gavo Vilniaus universiteto mokslininkai. Pirmąją – VU Fizikos fakulteto Radiofizikos katedros tyrėjai Daumantas Čiplys, Romualdas Rimeika ir Vytautas Samulionis už darbų ciklą „Aukštadažnės akustinės bangos feroelektriniuose kristaluose, plačiatarpiuose puslaidininkiuose ir nanostruktūriniuose dariniuose (1999–2013)“. Darbų autoriai vieni pirmųjų pasaulyje pažangius aukšto dažnio tūrinių ir paviršinių akustinių bangų metodus pritaikė modernių šiuolaikinių medžiagų – feroelektrinių fosforo chalkogenidų, multiferoikų, polimerų ir elastomerų su nanointarpais, III grupės elementų nitridų bei nanostruktūrinių porfirinų ir grafeno plėvelių – tyrimams.

Antrąja premija šioje mokslų srityje įvertinti VU Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkai Ramūnas Garunkštis ir Antanas Laurinčikas už darbų ciklą „Dzeta funkcijos. Universalumas, nuliai ir momentai (1999–2013)“. Šiuose darbuose iš esmės praplėsta universalių dzeta funkcijų klasė, išspręsta universalumo efektyvacijos problema, atrasta nauja ir netikėta dzeta funkcijų nulių klasifikacija.

Iš biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srityse paskirtų dviejų premijų viena atiteko trijų mokslininkų komandai iš VU Biotechnologijos instituto: Giedriui Sasnauskui, Gintautui Tamulaičiui ir Mindaugui Zarembai. Jie apdovanoti už darbų ciklą „Nauji taikiniui specifinių endonukleazių sąveikos su DNR reguliacijos ir katalizės mechanizmai (2002–2013)“. Šiomis endonukleazėmis vadinami fermentai, gebantys ties tam tikrais taikiniais karpyti genetinę gyvųjų organizmų medžiagą – DNR. Šių mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kokie įvairūs yra DNR taikinių atpažinimo mechanizmai, katalizuojamos reakcijos ir aktyvumą valdantys „užraktai“, DNR karpančių fermentų sandara. Tačiau svarbiausia, kad sukauptos žinios leido pasiūlyti naujų būdų, kaip šiuos fermentus patobulinti – didinti jų tikslumą, valdyti aktyvumą ir pasitelkti juos naujoms užduotims atlikti.

Kasmet skiriamos ne daugiau kaip 7 Lietuvos mokslo premijos humanitarinių ir socialinių, fizinių, biomedicinos ir žemės ūkio bei technologijos mokslų srityse.

Šiemet paskirtos premijos bus teikiamos kovo pradžioje.

Sveikiname Lietuvos mokslo premijos laureatus!

Parengta pagal LMA informaciją.