Portale MyUniversity paklausus: „Ar Jums priimtina, jog šiuo metu dėl paskolos studijoms, pragyvenimo išlaidoms ir dalinėms studijoms užsienyje reikia kreiptis į bankus?”, 61,2 proc. respondentų atsakė: „Ne, manau, kad paskolas turėtų dalinti valstybė ir užtikrinti stabilias palūkanas”; 14 proc. respondentų atsakė: „Neturiu nuomonės”; 12,6 proc. respondentų atsakė: „Taip”; 12,2 proc. respondentų atsakė: „Ne, aš nepasitikiu bankais”.Į klausimus atsako Vilniaus universiteto Studentų atstovybės prezidentas Arminas Varanauskas.
Arminai, ar iš esmės sutinki su nuomone, kad paskolas turėtų dalyti valstybė ir užtikrinti stabilias palūkanas? Kokie galėtų būti už ir prieš?
Apklausos duomenys manęs visiškai nestebina. Pats nepalankiausias dalykas studentams tas, kad paskolų dalijimo procese dalyvaujant bankams nėra numatytos stabilios palūkanos. Tai, ką šiuo metu daro ministerija (ŠMM) su „kompensavimo“ mechanizmais, yra veikiau kosmetiniai pataisymai, o ne problemos sprendimas iš esmės. Tad pagrindinis už – stabilios palūkanos ir visiems vienodos sąlygos.
Kodėl buvo pasirinkta į paskolų sistemą įtraukti kredito įstaigas?
Vyriausybė labiausiai bijojo, kad be jų (bankų) pagalbos pati niekaip neišsivers. VU SA keliskart kreipėsi ragindama nekeisti tvarkos (tuo metu visas paskolas dalydavo valstybė), bet mūsų neišgirdo. Buvome skaičiavę, kad išlaikyti anksčiau buvusį modelį, kuris išties buvo palankus studentams (5% fiksuotos palūkanos, palūkanų skaičiavimas ir paskolos grąžinimas prasideda tik po dvejų metų, kai baigi studijas, ir t. t.), reikėtų papildomų 10 mln. Net ir krizės metu valstybė galėjo leisti sau tokią vienetinę injekciją (šiaip valstybinė paskolų sistema jau buvo pradėjus „išlaikyti“ pati save), bet ministerija nusprendė kitaip – prognozavo, kad reiktų ne mažiau nei 40 mln. litų. Atlikta analizė vėliau parodė, kad iš tiesų reikėjo 12 mln. Buvo padaryta klaida, kurią, turint politinės valios, būtų galima ištaisyti – būtent tai ir bandysime siekti.
Kokia praktika šiuo klausimu užsienyje ir ką galėtume turėti mes?
Užsienio praktika yra labai įvairi. Vienas iš geriausių modelių, kurį yra įsidiegusios kelios valstybės, – beprocentės palūkanos paskoloms. Kaip tai veikia? Studentai, pasiėmę iš valstybės paskolą, po studijų ją grąžina per valstybei mokamus mokesčius – toks variantas, matyt, yra pats geriausias studentams.
Komentarų: 3
2012-02-25 19:50
Paskolos StudentamsVisiškai pritariu Armino nuomonei, kad Lietuvoje valstybė studentams prašant paskolos turėtų teikti lengvatas ir kad jie savo paskolą galėtų grąžinti su sumokėtais mokesčiais!
2012-03-15 17:24
Mr johnharryDear Sir / Madam,
Siūlome privačių, komercinių ir asmeninės paskolos su A mažiausią metinių palūkanų normos, mažiau kaip 3% per 1 metus 30 metų grąžinimo trukmė bet kurios pasaulio dalies.
Mes suteikiame paskolas per $ 10.000 į $ 200,000,000.00 USD.Our paskolos yra gerai apdraustas ir maksimalus saugumas yra mūsų prioritetas, suinteresuoti asmenys turėtų kreiptis į mus elektroniniu paštu šiandien: johnharry96@gmail.com Atkreipkite dėmesį, kad jei yra žemiau 18
jūs neturite taikyti, visi jūsų informacija bus tinkamai patikrinti, su savo šalių aukštos komisinių, todėl įsitikinkite, kad esate tikras prieš jus
taikyti.
Skolininkams INFORMACIJA
{1} Vardai {2} Šalis [3} Adresas:. [4} Amžius: 5.Fax Balsų:
{6} Asmeninis numeris: {7} Pareigos: 8.Sex: {9} Mėnesio pajamos:
{10}. Reikalinga suma: {11} Paskolos trukmė:
Nuoširdžiausi linkėjimai
Pagarbiai,
J. johnharry
2012-03-26 10:06
Rokas GMan butu įdomiau šiuo atveju padiskutuoti apie tai, ką valstybė turėtų, o ko neturėtų daryti. Šiuo atveju kad bankai suteikia paskolas man atrodo visiškai normalu, tačiau kodėl valstybė turėtų suteikti paskolas? Kas ji per vienetas, kad tai turėtų daryti, ir dar už fiksuotas palūkanas? Tai ar valstybė nedalyvauja finansinėje sistemoje? Ir ar valstybė efektyviai valdys išduotas paskolas, ar efektyviau tai darytų bankai?
Šiuo atveju mano nuomone jei nori paskolos, tai eik į banką – nenori neik. Jei nesi tikras, kad tau tas mokslas atsipirks, ir neš pakankamą naudą po studijų, kad galėtum gražinti ir paskolą, ir palūkanas, tai neimk paskolos ir to išsilavinimo.
Žmogus turėtų būti atsakingas už save, jei jis nori baigti pavyzdžiui filosofijos bakalauro o gal ir magistro studijas, užsikrauti keliasdešimt tūkstančių litų paskolą studijų metu ir išėjęs į darbo rinką negauti darbo pagal profesiją, ir dar kad nereikėtų mokėti paskolos ir palūkanų, arba kad visai tą paskolą valstybė turėtų nurašyti, tai taip neturėtų būti – pats žmogus turi būti už tai atsakingas, ir jei jis nemano, kad gaus tokį išsilavinimą, kuris jam užtikrins pragyvenimą, tai tegu neima to išsilavinimo. Čia kiekvieno asmeninė atsakomybė, ir jei imi paskolą, tai imi sau, savo reikmėms, čia valstybė ne prie ko.