Kasmet minimos Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo ir atkūrimo datos bent porą kartų per metus priverčia savyje ieškoti patriotizmo daigų. Vis dėlto tenka pripažinti, kad patriotizmo tema dažnam jaunuoliui paskutiniu metu tampa vis tolimesnė ir svetimesnė.

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto (VU TF) surengtoje apklausoje, turėjusioje nustatyti, kaip jaunieji teisininkai suvokia patriotizmą, paaiškėjo, kad beveik pusė apklaustųjų (48,3 proc.) myli savo šalį ir ja didžiuojasi. Likusieji gan skeptiškai vertina savo patriotizmą: net 19,5 proc. studentų geresnio gyvenimo artimiausiu metu žada ieškoti užsienio šalyse, beveik toks pats procentas jaunimo (19,2 proc.) pasisakė už gyvenimą Lietuvoje, tačiau patriotais savęs toli gražu nelaiko.

VU TF dekanas prof. Vytautas Nekrošius sako, kad nereikia kaltinti šiuolaikinės studentijos dėl to, kad jai trūksta atsakomybės už savo šalį ar tautą, nes patriotinis pasyvumas pastaruoju metu apėmęs visą šalį. „Sakoma, kad geriausia priemonė įdiegti vaikams tėvynės meilę – ją jausti tėvams, – pažymi prof. V. Nekrošius. – Kita vertus, apklausos rezultatai nėra ir blogi, kadangi kone 50 proc. myli savo šalį ir ja didžiuojasi. Kita dalis arba yra apatiški, arba žada vykti į užsienį. Tas faktas, kad jaunimas nori vykti į užsienį dirbti, dar nereiškia, kad jie nemyli savo Tėvynės. Be to, tai yra tam tikras signalas, kad per 20 nepriklausomybės metų daliai žmonių materialinė gerovė tiesiogiai susisiejo su pagarba ir meile Tėvynei. Kalbant apie teisininkus studentus, matyt, galima teigti, kad jie pasigenda ir konstruktyvaus darbo, ir diskusijų vietoj nesibaigiančių politinių intrigų, aiškinimosi, kas geresnis. Jaunajai kartai, kuri jau gerai pažįsta šiuolaikinę išsivysčiusią demokratinę sistemą, turbūt jau nepakanka vien abstrakčios Tėvynės meilės – jie nori šiuolaikinių politikos standartų, nukreiptų į žmonių gerovę. Ir tai yra visiškai logiška.