Anastasija Andrejeva, Veronika Butkevičiūtė

Gruodžio 6-ąją Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakultete garsiai nuaidėjo Kalbų vakaras 2018. Jubiliejinį, penktąjį, kartą Kalbų vakaro organizatoriai šventės dalyvius pakvietė į filologinį rendez-vous Rašytojų menėje. Kaip ir kasmet, Filologijos fakulteto absolventai, studentai ir dėstytojai kvietė pirmąjį gruodžio ketvirtadienį pa(si)kalbėti apie kalbą.

Vakarą atidarė organizatorių komandos nariai kartu su Kultūros centro chormeisteriu Ignu Garla atlikę šventės himną. Vėliau žodis buvo suteiktas Filologijos fakulteto dekanei profesorei Inesai Šeškauskienei bei svečiams. Jubiliejiniame Kalbų vakare dalyvavo svečiai iš Prancūzijos, Turkijos, Graikijos, Kroatijos ambasadų, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė, Australijos ir pasaulio lietuvių žurnalo „Upė teka“ redaktorė, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Lietuvos Alumni asociacijos nariai. Graikijos Ambasadorė Jos ekscelencija dr. Vassiliki Dicopoulou, tardama sveikinimo žodį akcentavo, jog kalba – tai tiltas, jungiantis skirtingus pasaulius, skirtingas tautas, rases. Džiaugdamasi renginio idėja, Ambasadorė skatino komandą tęsti ir toliau puoselėti renginio tradiciją.

Šių metų renginys publikai pasiūlė spalvingą programą. Penktasis Kalbų vakaras kėlė klausimą: kaip Lietuva skamba pasauliui, o pasaulis Lietuvai? Todėl ir renginio scenarijus, ir pasirodymai vienaip ar kitaip buvo susiję su šia tema. Gausius aplodismentus pelnė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Oskaro Koršunovo kurso studentų etiudas pagal Daniilą Charmsą. Filosofas Vilius Dranseika nagrinėjo kvapų supratimo ypatybes ir reikšmes lietuvių kalboje, o maestro Vidas Pinkevičius supažindino su komiksais, jų kalba. Polonistai savo numerį dedikavo vienam ryškiausių Lietuvos ir Lenkijos rašytojų – Adomui Mickevičiui – ir jo garsiajam romanui „Ponas Tadas“. Filologijos fakulteto absolventė Goda Zovaitė aiškino apie atroposofinius terminus ir jų vertimo tendencijas lietuvių ir latvių kalbose. Taip pat renginyje šventės svečiai ir dalyviai turėjo puikią progą sulaužyti stereotipus, jog kinų (mandarinų), japonų ir korėjiečių kalbos yra vienodos. Šių kalbų veikimo principus pademonstravo Filologijos fakulteto absolventas Tautvydas Rubašenko.

Renginio organizatoriai džiaugiasi, kad penktajame Kalbų vakare nuskambėjo labai skirtingi pokalbiai apie kalbą – ir akademiniai, ir meniniai. „Tam tikra prasme toks ir yra Kalbų vakaro formatas – parodyti, jog kalba kaip fenomenas yra daugiaprasmis, yra kone visur, todėl apie tai galima kalbėti iš labai skirtingų ir kartais netikėtų perspektyvų“, – teigia organizatoriai.