„Piešimas buvo tarsi durys“ – XX a. II pusės Lietuvos visuomenės ir kultūros istorija, papasakota dviejų žmonių dialogo forma.

Dailininko ir istoriko klausimų bei atsakymų fechtuotė baltame popieriaus lape virto unikalia knyga, kurioje puikus pasakotojas ir dėmesingas klausytojas kalbasi apie istorijos tėkmę, praeities ir dabarties sankirtas, kūrybą ir kasdienybę, Vilnių ir pasaulį.

Petro Repšio pasakojime atsiskleidžia svarbiausi jo asmeninės ir kūrybinės biografijos bruožai. Knygos puslapiuose analizuojama asmens ir kūrėjo laisvės sovietmečiu problema, dalijamasi prisiminimais apie sovietmečio ir posovietinio Vilniaus kultūrinį veidą formavusius žmones, prabylama apie dailininkų bendruomenę ir kuriami išraiškingi jos atstovų portretai. Nuosekliai aptariama, kaip buvo brandinami Repšio darbai, kuriuose atvaizduoti svarbiausi Lietuvos istorijos įvykiai ir juos kūrusios asmenybės.

Petras Repšys – renesansinė asmenybė, nuolat klajojanti po įvairiausias istorines epochas ir dailės technikas; žmogus, be kurio neįsivaizduojamas paskutinių kelių dešimtmečių Vilniaus kultūrinis gyvenimas; dėmesingas istorijų kolekcionierius ir puikus pasakotojas.

Aurimas Švedas – originaliai mąstantis istorikas, besidomintis gyvąja praeitimi ir jos vaizdiniais meno sferose; tyrinėtojas, kuriantis iškilių XX a. Lietuvos kultūros asmenybių portretus; patyręs žmogiškosios atminties formų stebėtojas, mokantis klausti ir klausytis.

 „Aidai“, 2013, Vilnius, 256 p.