Viena ryškiausių Lietuvos muzikos ambasadorių pasaulyje pianistė Mūza Rubackytė aktyviai koncertuodama įvairiose šalyse nepamiršta savo misijos – skleisti Lietuvos kultūrą tarptautiniu mastu. Šį balandį pianistė Prancūzijos Kompjeno pilyje Ferenco Liszto „Via Crucis“ atliks su jungtiniu Vilniaus universiteto (VU) choru. Lietuvoje viešėjusi ir su VU choru repetavusi M. Rubackytė pasidalijo savo mintimis apie artėjantį koncertą, kūrybinį bendradarbiavimą su choru ir Kompjeno pilies kultūros erdve, edukacines iniciatyvas Lietuvoje ir kultūros misiją šiandienos Europoje.
Balandžio 12 d. šis kūrinys pirmąkart bus atliekamas ir Lietuvoje, Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje, VU Kultūros centro organizuojamame koncerte. Nors scenoje žiūrovai pianistės neišvys, koncerte galės išgirsti F. Liszto parašytą antrą versiją, skirtą vargonams.
Lietuvos kultūros ambasadorė pasaulyje
Šiandien garsi pianistė, koncertuojanti didžiausiose pasaulio scenose, prisimena, kai prieš penketą dešimtmečių, savo karjeros pradžioje, turėdama sovietinį pasą ir užsienio šalyje pristatyta kaip Sovietų Sąjungos atstovė, viešai pareiškė esanti iš Lietuvos.
„Tuomet tai buvo pavojingas iššūkis, tačiau man jis buvo neišvengiamas“, – sako M. Rubackytė ir priduria, kad būtent savosios tapatybės išlaikymas, nuolatinis tikėjimas laisvės idėja ir Baltijos kelias mus išskyrė iš bendro Rytų Europos šalių katilo.
Mūza Rubackytė. Christine de Lanoe nuotr.
„Galbūt dar ir šiandien kartais atsiranda tas „rytų šalių“ naratyvas, bet vis tiek Europos ir pasaulio žmonės jau gerai žino, kur Lietuva yra geografiškai ir kas mes esame. Mūsų balsas yra girdimas ir ypač šiais neramiais laikais, nes visur kalbame, kad Ukrainos vietoje galėtume būti mes. Kadangi esame Europos Sąjungoje, kiti Europos Sąjungos nariai, šalys gerai supranta, ką reiškia tas „mes“, – įsitikinusi M. Rubackytė, šiuo metu nuolat gyvenanti Paryžiuje, Prancūzijoje, tačiau aktyviai koncertuojanti visame pasaulyje ir lietuviškos kultūros sklaidą laikanti viena svarbiausių savo misijų.
„Pastaruoju metu gavau naują vardą – dvipusė ambasadorė“, – juokiasi pianistė ir priduria, kad ne tik Lietuvos kultūrą skleidžia Prancūzijoje, bet ir Prancūzijos Lietuvoje.
„Via Crucis“ atlikimo idėjos gimimas
Didįjį šeštadienį, balandžio 19 d., Prancūzijos Kompjeno pilyje suplanuotas koncertas ir F. Liszto „Via Crucis“ atlikimas su jungtiniu VU choru taip pat prisidės prie lietuviškos kultūros sklaidos Prancūzijoje.
„Bendradarbiaudama su karališkąja Kompjeno pilimi Šiaurės Prancūzijoje jau esu įgyvendinusi tris didelius projektus“, – pasakoja M. Rubackytė. Ji prisimena, kad bendradarbiavimas su šios kultūros erdvės direktoriumi užsimezgė dar 2018 m., kai Prancūzijoje buvo švenčiamas trijų Baltijos šalių nepriklausomybės paskelbimo šimtmetis. Garsiajame Orsė muziejuje (Musée d’Orsay) surengus Baltijos šalių menininkų parodą, kurioje buvo eksponuojami ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio darbai, buvo parengta ir koncertinė programa, o jos metu užsimezgusios M. Rubackytės pažintys duoda vaisių Lietuvos kultūros sklaidai Prancūzijoje iki šiol.
Chorinis pasaulis – sentimentų šaltinis
Nors koncertai su choru nėra įprasto solistės repertuaro dalis, vis dėlto pianistė sako jaučianti tam tikrus sentimentus choriniam dainavimui.
„Mano mama dirigavo mergaičių chorui ir su juo Kaune dirbo beveik dešimtmetį. Aš tuo metu dar nebuvau gimusi, bet ji man nuolat pasakodavo apie tą savo karjeros laikotarpį. Apie chorus pasakojo ir mano tėvas dainininkas, taigi nuo vaikystės choriniai balsai man yra labai svarbūs, todėl labai norėjau šio projekto su VU choru“, – prisipažįsta pašnekovė.
Mūza Rubackytė. Dmitrijaus Matvejevo nuotr.
Nors F. Liszto kūryba lydi M. Rubackytę viso kūrybinio kelio metu ir sudaro didžiąją pianistės repertuaro dalį, „Via Crucis“ su VU choru pianistei bus pirmasis šio kūrinio atlikimas.
„F. Lisztas mane žavi savo išskirtine daugiabriaune muzikine asmenybe – nuo aistringų vengriškų rapsodijų iki giliai dvasingų kūrinių, kaip „Via Crucis“. Jis buvo ir religingas, ir kūrybiškai dosnus, grojęs bei populiarinęs tiek praeities, tiek savo amžininkų muziką. O kartu – tarsi roko žvaigždė anais laikais: per dešimtmetį surengė apie tūkstantį koncertų visoje Europoje. Jo muzikoje vis dar atrandu naujus klodus, tačiau jaučiu, kad kalbu jo kalba, todėl F. Liszto kūryba man artima tiek žmogiškai, tiek kaip kūrėjai“, – sako M. Rubackytė.
Muzika skambės istorinėje erdvėje
Pianistė neabejoja, kad artėjantis koncertas istorinėje Prancūzijos pilyje tradiciškai suburs rinktinę publiką iš Paryžiaus ir kitų šalies miestų. Pasak pašnekovės, koncertas vyks ne šiaip koncertų salėje, o išskirtinio grožio muziejinėje erdvėje, vietoje, alsuojančioje istorija ir estetika, suteikiančioje muzikai ypatingą skambesį ir atmosferą.
„Napoleno III ir princesės Eugenie pilyje lankėsi didieji tuometiniai Europos monarchai. Pilies teatre ir koplyčioje visuomet skambėdavo muzika“, – sako pianistė.
M. Rubackytė pabrėžia, kad ši erdvė ne tik vizualiai įkvepia, bet ir pasižymi subtilia akustika, o koncertų organizatoriai atidžiai rūpinasi menine visuma – nuo apšvietimo iki dekoro detalių. Ji jau kelerius metus bendradarbiauja su šiuo muziejumi ir džiaugiasi jautriu, profesionaliu dialogu su organizatoriais. Į šį koncertą, pasak atlikėjos, atvyks ne tik vietos klausytojai, bet ir ištikimi mūzafilai – jos talento gerbėjai iš visos Prancūzijos ir kitų Europos šalių, kurie seka jos pasirodymus Europoje ir į koncertus atvyksta su rožėmis.
Ir edukacinė misija, ir moralinė atsakomybė
Kalbėdama apie artėjantį koncertą, pianistė pabrėžia sklandų ir pasitikėjimu grįstą bendradarbiavimą su jungtinio VU choro vadove Rasa Gelgotiene. Pasak jos, kūrinio atlikimo niuansai – tempas, charakterio pajautimas – derinami labai natūraliai, o repeticijos vyksta sklandžiai ir kūrybiškai. Šis projektas M. Rubackytei svarbus ne tik meniniu, bet ir švietėjišku aspektu, nes toks bendradarbiavimas su akademinėmis institucijomis tampa prasmingu tiltu tarp profesionalaus meno ir visuomenės, stiprinančiu muzikos kultūrą Lietuvoje.
Nors dėl intensyvios koncertinės veiklos nuolat dėstyti pianistei yra neįmanoma, edukacinė kryptis išlieka esmine jos profesinės veiklos dalimi. Ji jau daugelį metų veda meistriškumo kursus garsiausiose pasaulio konservatorijose ir universitetuose, taip pat – Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, glaudžiai bendradarbiauja su M. Rostropovičiaus fondu ir yra tarptautinio pianistų konkurso „Lisztofonija“ prezidentė. Dalijimasis sukaupta patirtimi su Lietuvos jaunąja karta jai yra itin reikšmingas: „Metant sėklą į savo dirvą yra platesnė prasmė, kilnesnis tikslas.“
Be to, M. Rubackytė įsitikinusi, kad šiandienos kontekste kultūros misija įgyja dar gilesnę reikšmę – kultūros žmonėms tenka ne tik meninė, bet ir moralinė atsakomybė. Komentuodama menininko vaidmenį neramiame pasaulyje, pianistė pabrėžia, jog kiekvieno meno srities atstovo pareiga – skleisti žinią apie grožį, gėrį ir harmoniją. Primindama M. K. Čiurlionio mintį, kad kuo plačiau žmogus išskleis sparnus, tuo jis bus laimingesnis, pašnekovė priduria: „Menas visais laikais buvo ir bus dvasinio apsivalymo šaltinis.“
VU jungtinio choro Lietuvoje pirmą kartą atliekamą F. Liszto „Via Crucis“ galima išgirsti balandžio 12 d. 18 val. VU Šv. Jonų bažnyčioje. Bilietus į koncertą galite įsigyti čia. Koncertą organizuoja VU Kultūros centras.
Komentarų nėra. Būk pirmas!