Pietų pertrauka: su kuo, kur, kaip ir kiek ilgai pietauti?

Neabejotina tai, kad poilsis yra būtinas geriems darbo rezultatams pasiekti. Be dažniausiai aptariamų poilsio po darbo galimybių, verta prisiminti ir pakalbėti apie dar vieną poilsio ir energijos atgavimo formą – pietų pertraukas darbe.

Pietų pertraukos tikslas yra atstatyti darbui išeikvotus išteklius, o tą geriausiai padaryti padeda psichologinis atsiribojimas nuo darbo reikalų. Tyrimų rezultatai vienareikšmiškai teigia – kuo mažiau galvojame apie darbo reikalus pietų pertraukos metu, tuo daugiau energijos turime tiek iš karto po jos, tiek darbo dienai besibaigiant.

Kokia veikla geriau užsiimti pietų metu?

Prieš keletą metų publikuotame suomių mokslininkų eksperimentiniame tyrime buvo lyginamos trys intensyvų protinį darbą dirbančių darbuotojų grupės. Vienos grupės darbuotojai 15 minučių pietų pertraukos skirdavo pasivaikščiojimui po parką, antros grupės – darė atsipalaidavimo pratimus, o tretieji leido pietų pertraukos laiką įprastai. Po dešimties dienų trukusio eksperimento, rezultatai parodė, kad tiek vaikščiojantys po parką, tiek darantys atsipalaidavimo pratimus jautė mažiau įtampos nei prieš dalyvavimą eksperimente.

Vaikščiojimas po parką labai stipriai sumažindavo nuovargį iš karto po pietų pertraukos, padidindavo dėmesio koncentraciją ir teikė didesnį pasitenkinimą nei atsipalaidavimo pratimai, tačiau abi veiklos padėdavo pailsėti. Kaip ir galima numanyti, efektas buvo gana trumpalaikis, t. y. padidindavo atsipalaidavimą tik tą darbo dieną.

Panašų eksperimentą atlikę kiti suomių tyrėjai nustatė, kad tiek vaikščiojimas po parką, tiek atsipalaidavimo pratimai sumažindavo kraujo spaudimą, nors streso hormono kortizolio kiekis likdavo nepakitęs. Tiesa, jei nuspręsite imtis minėtų veiklų savo pietų pertraukų metu, reikėtų nusiteikti tam, kad ilgalaikio teigiamo efekto gali tekti palaukti, o trumpuoju laikotarpiu įtampa gali net padidėti, nes teks kitaip planuoti savo pertraukų laiką ir, atsižvelgiant į ribotą pertraukos laiką, gali tekti net keisti savo mitybos įpročius, mokytis relaksacijos pratimų, o tai pareikalaus papildomų pastangų. Bet kuriuo atveju mokslininkai siūlo vaikščiojimą pradėti ankstyvą rudenį, kai oras dar šiltas ir lauke leisti laiką yra malonu.

Siekdami atsakyti į klausimą, kokia veikla pietų pertraukos metu geriausia užsiimti, Kanados mokslininkai lygino, kaip pailsi ir atgauna jėgas tie, kurie užsiima atpalaiduojančiomis veiklomis, bendrauja su kitais ar išnaudoja pietų pertrauką nebaigtiems darbams atlikti. Rezultatas buvo toks, kokio tyrėjai ir tikėjosi – mažiausiai pavargę darbo dienos pabaigoje jautėsi tie, kurie pertrauką panaudodavo atsipalaidavimui; tuo tarpu tie, kurie bendravo su klientais ar kolegomis, ar sprendė darbinius klausimus, dar labiau padidindavo savo dienos nuovargį. Tačiau šis efektas galiojo tik su viena sąlyga – bendravimas su kitais ar užduočių atlikimas pietų pertraukos metu vargino tik tuos, kurie tą darė ne savo valia. Kaip ir galimybės atsipalaiduoti trūkumas dar didesnę įtampą kėlė tiems, kurie neturėjo galimybės pasirinkti.

Kitais žodžiais tariant, kiek atgausime jėgas pertraukos metu priklauso ne tik nuo to, ką konkrečiai veiksime, bet ir kiek laisvi jausimės pasirinkti veiklą. Panašų rezultatą savo tyrimu gavo ir vokiečių mokslininkai, nustatę, kad geriausias emocijas kelia ir labiausiai atpalaiduoja tos pertraukos, kurios atitinka asmeninius poreikius ir norus. Tačiau šis poveikis negaliojo pasižymintiems chronišku nuovargiu. Taigi, pietų pertrauka geriau geba pasinaudoti tie, kurie turi energijos išteklių, tačiau esant stipriam išsekimui pietų pertrauka, deja, atgauti jėgų nepadės.

Ar pietų pertraukos metu verta sportuoti?

Neseniai paskelbtame straipsnyje olandų tyrėjai keletą dienų stebėjo 59 darbuotojus, kurie savo pietų pertrauką leisdavo sportuodami. Iškart po pietų pertraukos tyrimo dalyvių buvo klausiama, kiek jie patenkinti savo sportine veikla, ar ir kiek intensyviai galvojo apie tai, kas juos džiugina darbe ir savo pasiekimus jame bei kiek protiškai bei emociškai energingi jautėsi, o darbo dienos pabaigoje buvo prašoma įvertinti tos dienos kūrybiškumą.

Tyrimo rezultatai atskleidė, kad pietų pertraukos metu savo fizine veikla patenkinti ir pozityvias savo darbo puses apgalvoję darbuotojai iškart po jos galėjo lengviau susitelkti ties darbu ir išlaikyti dėmesį, rodyti empatiją kolegoms ir klientams, o likusios darbo dienos metu buvo labiau kūrybingi. Todėl tyrėjai siūlo pietų pertraukos metu imtis tokios sportinės veiklos, kuri atitiktų fizinius gebėjimus ir teiktų pasitenkinimą, o organizacijoms – rimtai pagalvoti apie galimybes sudaryti darbuotojams imtis sportinės veiklos tiek biure, tiek už jo ribų.

Ar svarbu, su kuo praleisite pietų pertrauką?

Tyrėjai 71 administracinį darbą dirbantį darbuotoją stebėjo kasdien visą savaitę. Kuo labiau jie pamiršdavo apie darbą pertraukos metu, tuo energingesni jausdavosi iš karto po jos, tačiau ne darbo dienos pabaigoje. Tais atvejais, kai darbuotojai pietaudavo su savo tiesioginiais vadovais, pietų metu kalbėdavo tik apie darbo reikalus, iš karto po pietų pertraukos jausdavo labiau įkvėpti darbui ir turėdavo daugiau energijos jam atlikti, tačiau būdavo labiau pavargę darbo dienos pabaigoje.

Tuo tarpu su kolegomis praleista pietų pertrauka turėjo teigiamą poveikį energingumui darbo dienos pabaigoje, nors iškart po pietų energijos lygis sumažėdavo, tačiau tai priklausė nuo pokalbių turinio. Kuo daugiau laiko buvo skiriama su darbu nesusijusiems asmeniniams pokalbiams, tuo labiau nusiteikę darbui darbuotojai jausdavosi likusią dienos dalį. Tyrėjai priėjo išvadą, kad pietūs su kolegomis ar vadovu neleido psichologiškai atsiriboti nuo darbo reikalų todėl, kad jie kalbėjo apie darbo reikalus. Be abejo, svarbu pabrėžti ir tai, kad pietūs su vadovu gali turėti kitų privalumų. Pokalbis su vadovu ir vadovo skirtas laikas darbuotojui, tikėtina, rodo pripažinimą ir įkvepia siekti geresnių rezultatų, ką rodo iš karto po pertraukos padidėjęs aktyvumo ir nusiteikimo dirbti lygis.

Ar pietų pertraukos efektas yra trumpalaikis?

Suomių ir vokiečių mokslininkai stebėjo beveik 900 darbuotojų pertraukos poveikį emociniam išsekimu ir energingumui vienerių metų laikotarpiu ir nustatė, kad kuo ilgesnės, reguliaresnės pietų pertraukos buvo ir kuo dažniau jos buvo leidžiamos ne biure, tuo energingesni ir mažiau išsekę darbuotojai buvo po vienerių metų.

Tiesa, efektas buvo gana nedidelis, tačiau reikšmingas. Priešingai nei tikėtasi, pietų pertraukų leidimas su kitais žmonėmis jokio teigiamo poveikio neturėjo. Tačiau svarbiausias šio tyrimo rezultatas slypi atsakyme į klausimą, kokios pietų pertraukos yra geriausios: tos, kurios padeda atsitraukti nuo darbo reikalų ir atgauti jėgas.