Dirbtinis intelektas, klimato kaita, Lietuvos gynybos stiprinimas, skaitmenizacija ir gyvenimui tinkamų miestų kūrimas – tai tik kelios iš šiandienos aktualiausių temų tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. Šias temas nagrinės Lietuvos ir Masačusetso technologijos instituto (MIT) ekspertai rudenį vyksiančioje konferencijoje „Human and More-Than-Human Futures: Innovating Technologies for Coexistence“ („Žmogiškos ir daugiau nei žmogiškos ateitys: technologinės inovacijos bendrabūviui kurti“).
Konferencija vyks spalio 9–10 d. Vilniuje ir Kaune. Ją organizuoja dvylikos pagrindinių Lietuvos universitetų, tyrimų centrų ir įmonių konsorciumas, kurį koordinuoja Vytauto Didžiojo universitetas (VDU). Renginys vyksta pasirašius bendradarbiavimo sutartį su MIT Tarptautinių studijų centru ir MIT Tarptautinių mokslo ir technologijų iniciatyvų (MISTI) programa.
Konferencijoje dalyvaus Lietuvos ir MIT mokslininkai, taip pat Lietuvos verslo ir pramonės atstovai, kurie diskutuos apie technologinių transformacijų iššūkius. Bus aptariamos aktualiausios temos, susijusios su kvantinėmis technologijomis, atspariais miestais, energetika, biotechnologijomis, švietimu ir kitomis sritimis.
„Ši konferencija į vieną erdvę suburs mokslininkus, akademinę bendruomenę, politikos ir pramonės lyderius. Ji tampa pradžia ilgalaikės partnerystės, kuri stiprins Lietuvos mokslą, skatins inovacijas ir atvers naujas erdves mūsų talentams bendradarbiauti su JAV mokslininkais“, – sako Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas dr. Gintaras Valinčius.
Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas dr. Gintaras Valinčius. LMT nuotr.
MIT yra pripažintas mokslo ir inovacijų lyderis. Jo alumnų ir darbuotojų gretose – daugiau kaip 100 Nobelio premijos laureatų, per 80 MacArthuro stipendininkų, apie 20 Turingo premijos laureatų ir daug kitų prestižinių apdovanojimų laimėtojų. 2024 finansiniais metais MIT tyrėjai užregistravo daugiau nei 600 naujų JAV patentų ir įsteigė daugiau nei 20 įmonių, naudodamiesi MIT intelektine nuosavybe.
Dėmesys naujoms idėjoms
Šia tarpdisciplinine konferencija siekiama geriau suprasti sudėtingas technologijas, aptariant teisingumo ir gerovės prielaidas, būtinas sambūviui. Dalyviai dalinsis žiniomis ir ieškos būdų, kaip kurti ateitį, kurioje darniai sugyvena žmonės, technologijos ir gamta. Daugiausia dėmesio bus skiriama naujoms idėjoms – kaip pereiti nuo vien tik „išmaniųjų“ technologijų prie juslių turinčių ir savarankiškai besimokančių sistemų. Kitaip tariant, bus ieškoma metodų, kaip kurti technologijas, kurios ne tik vykdo komandas, bet ir prisitaiko prie žmogaus bei atsižvelgia į aplinką, išlaikant žmogų pagrindiniu kūrėju ir naudotoju.
MIT delegacijai vadovaus tarptautinės veiklos prorektorius prof. Duane’as Boningas, atvyksiantis su maždaug dešimčia dėstytojų ir tyrėjų.
Pirmoji konferencijos diena, spalio 9-oji, vyks Vilniaus universitete (VU). Tarp pranešėjų – MIT Duomenų, sistemų ir visuomenės instituto darbuotoja, Sociotechninių sistemų tyrimų centro direktorė profesorė Jessika Trancik, kuri analizuoja inovacijas ir technologijas, skirtas didžiausioms klimato ir energetikos problemoms spręsti. Mokslininkės tyrimai padeda nustatyti, kurios technologijos – nuo elektromobilių ir saulės energijos iki energijos kaupimo – yra efektyviausios. Toje pačioje sesijoje, skirtoje tinkamiems gyventi miestams, pranešimus skaitys ir architektai prof. Gintaras Stauskis iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto bei prof. Kęstutis Zaleckis iš Vilniaus dailės akademijos.
Sesijoje, skirtoje ateities gamykloms, kurioje bus tyrinėjama sankirta tarp gamybos ir duomenų mokslo, taip pat – kvantinės technologijos ir kitos naujovės, įžvalgomis dalinsis vienas ryškiausių Pramonės 4.0 ekspertų, MIT Išmaniųjų gamybos technologijų lyderystės programos direktorius, „,MIT.nano“ asocijuotasis direktorius, „Emmy“ apdovanojimo laureatas prof. Brianas W. Anthony. Eksperto mintis savo pranešimu papildys MIT Elektronikos tyrimų laboratorijos mokslininkas prof. Kevinas P. O’Brienas, kurio darbai padeda atskleisti kvantinės revoliucijos galimybes ir spartina naujų vaistų bei technologinių sprendimų kūrimo tempą. Sesiją užbaigs fiziko, VU profesoriaus Gedimino Juzeliūno ir chemiko, Kauno technologijos universiteto mokslininko dr. Artiomo Magomedovo pranešimai, kuriuose jie pasidalins savo tyrimų atradimais.
Konferencijoje dėmesys bus skiriamas ir biologijos, genetikos klausimams, tarp jų – genomikos taikymui sprendžiant klimato kaitos ir žmonių sveikatos problemas. Tarp šios sesijos pranešėjų – MIT biotechnologijų ir cheminės inžinerijos ekspertė prof. Hadley Sikes, biochemikas, VU tyrėjas dr. Mindaugas Zaremba ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro direktorius dr. Gintaras Brazauskas. Pirmosios dienos pabaigoje bus surengta baigiamoji diskusija apie inovacijų įtaką, visuomenės slinktis ir susipriešinimą.
Dar viena renginio dienos sekcija bus skirta gynybos, saugumo ir atsparumo ateičiai temoms. Pranešimus pristatys MIT Sloano vadybos mokyklos dėstytojas, MIT Prototipų iniciatyvų programos „Proto Ventures“ vykdomasis direktorius prof. Gene’as R. Keselmanas, MIT Informatikos ir dirbtinio intelekto laboratorijos (CSAIL) ALFA grupės vadovė, priešiškojo intelekto ir dirbtinio intelekto bei kibernetinio saugumo sąveikos ekspertė prof. Una-May O‘Reilly, taip pat – kibernetinio saugumo ekspertas, Kauno technologijos universiteto tyrėjas dr. Šarūnas Grigaliūnas ir „Novian“ programavimo srities inovacijų vadovas Paulius Vaitkevičius.
Dirbtinis intelektas švietime
Konferencijai persikėlus į VDU, spalio 10 d. pranešėjai kvies apmąstyti dirbtinį intelektą įvairiuose kontekstuose. Pirmoji sesija tyrinės, kaip nauji pedagoginiai metodai transformuoja mokymąsi visą gyvenimą. Dirbtinį intelektą ir kitas inovacijas švietime aptars VDU docentai Aušrinė Pasvenskienė ir Tomas Berkmanas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorė Simona Ramanauskaitė ir kiti dalyviai.
Pirmąjį pranešimą sesijoje, skirtoje intelektui skaitmenizacijos amžiuje, skaitys MIT Aeronautikos ir astronautikos departamento bei CSAIL profesorė Andreea Bobu, vadovaujanti Mokymosi bendradarbiaujant ir autonomijos tyrimų laboratorijai ir kurianti autonominius veikėjus, kurie mokosi atlikti užduotis žmonėms arba kartu su jais. Toje pačioje sesijoje taip pat kalbės dr. Vaidotas Zemlys-Balevičius iš „Euromonitor International“, VDU docentė Jurga Bučaitė-Vilkė ir profesorius Eranas Vigoda-Gadotas.
Pagrindinį dienos pranešimą skaitys dr. Drew Story, MIT Politikos laboratorijos vykdomasis direktorius, kuris padeda MIT mokslininkams strategiškai įsitraukti į politikos formavimą, kad jų darbas turėtų didesnį poveikį ir naudą visuomenei. Dalyviai galės prisijungti prie vienos iš keturių diskusijų grupių, kuriose bus svarstomos strategiškai svarbios temos ir aptariamos ilgalaikio platesnio bendradarbiavimo tarp MIT ir Lietuvos galimybės. Diskusijų tikslas – parengti rekomendacijas politikos formuotojams ir prisidėti prie Lietuvos strateginių tikslų stiprinimo.
Sutartis su pasaulinės reikšmės mokslo ir inovacijų lyderiu
Šis renginys vyksta po to, kai šių metų pradžioje buvo pasirašyta sutartis tarp MIT Tarptautinių studijų centro, MIT MISTI ir dvylikos Lietuvos mokslo bei verslo partnerių. Šiuo metu planuojamos bendradarbiavimo formos – MIT studentų praktikos Lietuvoje, Lietuvos studentų stažuotės MIT ir ankstyvosios stadijos mokslinių tyrimų projektai.
Tikimasi, kad šie ryšiai gali atverti daug galimybių – dalyvavimas MIT MISTI programoje sustiprins Lietuvos kaip inovacijų ir technologijų centro reputaciją ir matomumą, padės kurti aukštos kvalifikacijos darbo vietas, modernizuos šalies švietimo sistemą, diegiant inovatyvius mokymo metodus.
Pasak menininko ir MIT profesoriaus Gedimino Urbono, MIT įsitraukimas į bendradarbiavimą su Lietuva sujungia pasaulinio lygio kompetencijas su gyvybinga vietos tyrimų kultūra ir suteikia Lietuvos inovacijoms pasaulinę sceną.
Nomeda ir Gediminas Urbonai. Bertos Tilmantaites nuotr.
„Suburdami MIT mokslininkus ir Lietuvos partnerius, kartu kuriame žinias, spartiname proveržius ir ugdome talentus sunkiausiems pasaulio iššūkiams. Kaip menininkas, matau tai kaip bendrą įvairių intelektų laboratoriją – vietą, kurioje mokslas, technologijos, menai ir humanitariniai mokslai susitinka kaip lygūs partneriai, formuodami vertybes, stiprindami demokratinį gyvenimą ir ieškodami praktinių kelių į teisingesnes ir gyvybingesnes ateitis“, – sako prof. G. Urbonas.
Žaidimas ekologiniams iššūkiams įveikti
Konferencijos metu Lietuvos studentai turės galimybę išbandyti unikalų įrankį – žaidimą, skirtą tvarumo žinioms ugdyti. Tarptautinį pripažinimą pelnę Lietuvos menininkai ir MIT tyrėjai Nomeda ir Gediminas Urbonai kartu su Prancūzijos mokslininkais sukūrė vaidmenų žaidimą „Wetland.games“. Jo tikslas – stiprinti ekosistemų suvokimą ir skatinti tvarumą. Dalyviai, prisiimdami įvairius vaidmenis, tyrinėja pelkes kaip kolektyvinio intelekto sistemą ir ieško bendrų sprendimų, įveikdami ekologines, socialines ir kitas tarpusavio priklausomybes.
Konferenciją „Žmogiškos ir daugiau nei žmogiškos ateitys: technologinės inovacijos bendrabūviui kurti“ organizuoja Lietuvos konsorciumas, remia Lietuvos mokslo taryba ir „Northway Biotech“.
Į renginį būtina registracija.
Lietuvos konsorciumo, bendradarbiaujančio su MIT, nariai: koordinatorius – Vytauto Didžiojo universitetas, Kauno technologijos universitetas, Klaipėdos universitetas, Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilniaus dailės akademija, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, Lietuvos energetikos institutas, AB „Ignitis grupė“, LTG grupė, UAB „Euromonitor International – Eastern Europe“ ir UAB „Novian“.
Pagrindinis informacinis rėmėjas – Lrt.lt.
Komentarų nėra. Būk pirmas!