Žodis „genetika“ vieniems iš karto asocijuojasi su klonavimu, kitiems skamba tiesiog kaip neaiškus objektas, treti, besidomintys šiuo mokslu, geba išvardyti ir pagrindinių genetinių ligų pavadinimus. Siekiant populiarinti ir plačiau supažindinti Lietuvos jaunąją kartą, o ypač moksleivius, su šia dar jauna medicinos šaka, pirmą kartą Lietuvoje balandžio 25-oji minima kaip tarptautinė DNR diena.
Vilniaus universiteto Medicinos fakultete balandžio 24-ąją buvo apdovanoti esė, skirtų DNR dienai pažymėti, nugalėtojai – moksleiviai iš įvairių Lietuvos kampelių.

Europoje toks konkursas surengtas jau antrą sykį. Renginio iniciatoriai – Lietuvos žmogaus genetikos draugija tikisi, kad ir mūsų šalyje toks renginys prigis ir vyks kasmet.

Šventė prasidėjo VU rektoriaus akademiko Benediko Juodkos ir VU MF Žmogaus ir medicininės genetikos katedros vedėjo prof. habil. dr. Vaidučio Kučinsko, bei MF prodekanės prof. Janinos Tutkuvienės  sveikinimo kalbomis. Prieš paskelbiant konkurso nugalėtojus, VU Gamtos mokslų fakulteto Zoologijos katedros prof. habil. dr. Rimantas Rakauskas skaitė paskaitą „Darvinizmas – velnio sėkla ar geniali teorija?“, kurioje priminė, kad šiemet minime dvi su Charlesu Darwinu susijusias progas – paties mokslininko 200-ąsias gimimo metines, taip pat žymiojo, tikrą perversmą mokslo pasaulyje sukėlusio veikalo „Rūšių kilmė“ 150-metį. Po paskaitos vyko iškilmingas geriausių moksleivių esė pristatymas ir apdovanojimai. VU rektoriaus B. Juodkos įsteigta premija skirta Kretingos r. Darbėnų vidurinės mokyklos abiturientei Ritai Perkamaitei. Medicinos fakulteto dekanės premija apdovanota Joniškėlio G. Petkevičaitės-Bitės vidurinės mokyklos dešimtokė Izabelė Bagužytė. Zarasų „Ažuolo“ gimnazijos mokiniui Mikui Sadauskui įteikta Lietuvos žmogaus genetikos draugijos premija. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos premijomis apdovanotos Agnė Ivaškevičiūtė, Ukmergės Užupio vidurinės mokyklos vienuoliktokė, Viktorija Paulauskaitė, Šiaulių rajono Gruzdžių gimnazijos 3 klasės moksleivė, ir Valerija Matyžonok, Vilniaus „Ateities“ vidurinės mokyklos vienuoliktokė.

Išsyk po apdovanojimų, dar neatslūgus emocijoms, kalbinome VU rektoriaus premijos laureatę – Ritą Perkamaitę, kuri prisipažino, kad iš tiesų šis laimėjimas jai didelis siurprizas ir sykiu neįkainojamas įvertinimas. ,,Rašyti buvo tikrai nelenga, – atviravo mergina, – ši esė kartu buvo ir mokslinis darbas, teko perskaityti tikrai nemažai literatūros, vartyti mokslinius žurnalus.“ Paklausta, kas pastūmėjo ją dalyvauti šiame konkurse, R. Perkamaitė atsakė, kad labiausiai ją palaikė ir ragino tikėti savo jėgomis jos mama biomedikė ir auklėtoja anglų kalbos mokytoja, kuri abiturientei padėjo versti sunkius medicininius terminus į lietuvių kalbą. Pati mergina teigė norinti studijuoti mediciną, tik dar neapsisprendė, kuriame Lietuvos universitete galėtų įgyvendinti šią savo svajonę. „Labiausiai norėčiau būti gydytoja, bet, manau, lemiamas sprendimas, į kurią medicinos kryptį pasukti, ateis, kai jau įstosiu į universitetą ir suprasiu, kas man pačiai labiau prie širdies“, – pasakojo ji. Mergina net nedvejoja – mokslinių aukštumų ji sieks tik Lietuvoje. „Noriu prisidėti prie savo šalies gražesnės ateities kūrimo ir dirbti tik savo tėvynėje“, – entuziastingai sakė dvyliktokė. Ji teigė, kad dalyvaudama esė konkurse pati labai praplėtė savo žinių bagažą. „Mano esė daugiausia sukosi apie genetines ligas, sužinojau, kad dauguma iš jų yra pagydomos ir tokia galimybė tik didėja.“ R. Perkamaitės, taip pat atrinktos kitų moksleivių esė toliau keliaus į kitą etapą – jos bus pateiktos Europos žmogaus genetikos draugijos premijoms laimėti.

Vėliau, po apdovanojimų ceremonijos ir spaudos konferencijos, kurioje buvo gvildenami genetikos klausimai, problemos, aktualijos Lietuvoje, geriausias esė parašę moksleiviai, jų mokytojai ir žiniasklaidos atstovai turėjo išskirtinę progą nuvykti į VU ligoninės Santariškių klinikų Medicininės genetikos centrą, kuriame susipažino su centro veikla, sužinojo apie naujausius genetinio tyrimo metodus, apsilankė laboratorijose, galėjo savomis akimis pamatyti, kur yra laikomos žmogaus ląstelės, žvelgė į jas pro mikroskopą, bendravo su centre dirbančiais gydytojais.