„Pabandykime įsivaizduoti, kiek dabar kainuotų viena valanda Elono Musko laiko. Prieš 25 metus tikriausiai nebuvo verta labai daug, o šiandien ji kainuotų bent kelis milijonus, tad procentinę grąžą galima nesunkiai įsivaizduoti“, – teigia Antanas Bernatonis, Vilniaus universiteto Verslo mokyklos studentas, kuris būdamas vos 22 metų jau dirba vadovaujamą darbą, o šių metų rugpjūtį tapo pirmuoju „Human IPO“ Baltijos šalyse. Jo laiką galima nusipirkti, jį parduoti ar saugoti kaip didelę perspektyvą turinčią investiciją.

Kas yra „Human IPO“ ir kaip tai veikia?

„Human IPO“ yra startuolis, kuris bando iš naujo formuoti žmogiškojo kapitalo vertės apibrėžimą ir įgalina žmones investuoti į kitus žmones, kuriais yra tikima. Kas žino IPO (angl. Initial Public Offering) praktiką kompanijose, kai įmonės akcijomis gali būti prekiaujama biržoje ir jų vertę nustato pati rinka pagal paklausos ir pasiūlos santykį, lengviau gali įsivaizduoti ir „Human IPO“ veikimo principą: akcijas atstoja žmogaus laikas, tiksliau, valandos. Asmuo išleidžia ribotą jų kiekį, tuomet kiti gali prekiauti jomis rinkoje ir uždirbti iš to asmens laiko kaip iš akcijų. Nors uždarbis galimas ir artimoje ateityje, tačiau tai greičiau yra ilgalaikė investicija. Kitais žodžiais tariant, šis startuolis įgalina investuotojus uždirbti iš kitų žmonių sėkmės. „Human IPO“ vizija – reikia pradėti vertinti žmogiškąjį kapitalą kaip labai potencialią ir didelę grąžą atnešti galinčią investiciją, kartu ir paskatinti žmones veikti parodant tikėjimą jais.

Ar investavimas į žmogaus laiką yra populiarus reiškinys pasaulyje?

Pasaulyje investavimas į žmogaus laiką yra labai naujas dalykas. Žinoma, buvo įvairių idėjų ir bandymų jas įgyvendinti. Pavyzdžiui, 2008 m. paprastas vaikinukas Mike’as Merrillas įvykdė utopinę idėją ir tapo pirmuoju žmogumi pasaulyje, pradėjusiu savo IPO. Tiesa, jis buvo radikalas ir pardavinėjo ne savo laiką, bet tiesiog save išskaidė į 100 000 akcijų, kurias pradėjo pardavinėti po 1 dolerį. Per kelerius metus susilaukė daug dėmesio, investuotojų, vienu laikotarpiu jo akcijos kaina pakilo net iki 18 dolerių, o jis savo gyvenimo sprendimus perleido priimti akcininkų susirinkimui. Kaip tai atrodė? Viena iš istorijų – akcininkai balsavo, ar jis gali susitikinėti su mergina, akcininkams patvirtinus jie pasirašinėjo dokumentus dėl santykių, tad galit įsivaizduoti, kokie sėkmingi santykiai tai turėjo būti.

Tokia žmogiškojo IPO pradžia buvo dar prieš gerą dešimtmetį, bet akivaizdu, kad toks modelis plačiajai auditorijai neveiktų. Investavimo į žmogų ir jo laiką užuomazgomis galima būtų laikyti ir tokius modelius, kai, pavyzdžiui, įmonės ar fiziniai asmenys apmokėdavo talentingų studentų mokymosi išlaidas ir vėliau gaudavo dalį jų atlyginimo, kitaip dar vadinamą ISA (angl. Income Sharing Agreement). Dabar žengiamas naujas žingsnis, kai investicija į talentingus žmones gali tapti standartu, įprasta investicija perkant jų laiką.

Rugpjūtį tapote pirmuoju „Human IPO“ Baltijos šalyse, papasakokite apie šią patirtį.

Į prekybą išleistų mano valandų skaičius buvo visiškai išparduotas per 20 minučių, 99 proc. išleistų valandų buvo išparduota vos per 8 minutes, kas yra be galo greitai, o kaina per kelias valandas pakilo tikrai įspūdingai. Šiandien prekiaujama +661 proc. nuo pradinės kainos, ir tai yra didžiausias augimas „Human IPO“ platformoje. Tad investicinė grąža investuotojams jau dabar atrodo tikrai neblogai ir tai įrodo, kad žmogiškasis kapitalas gali būti naujai atsivėrusi rinka investavimui. Mano misija tapus pirmuoju „Human IPO“ Baltijos šalyse – atkreipti dėmesį į konceptą, „palaužyti“ standartus ir atrasti naujus talentus vietinėje rinkoje, į kuriuos ir pats būčiau pasiruošęs investuoti, tad jaučiu, kad pradžia yra tikrai sėkminga.

Kaip gavote šį pasiūlymą?

Pasiūlymą gavau gana netikėtai. Seku tendencijas Tech srityje ir išbandau naujus į rinką paleistus produktus, taip prisijungiau ir prie šios platformos. Gavau pasiūlymą paleisti IPO ir paviešinti šią idėją Baltijos šalyse. Sutikti buvo nesunku, kadangi tiek dauguma prie šio projekto prisijungusių asmenų, išleidusių savo IPO, tiek investuotojai yra žmonės iš Silicio slėnio, „30 under 30“ sąrašų, „Fortune 500“ įmonių įkūrėjai ir panašaus kalibro žaidėjai, kurie savo patirtimi, kontaktais ir žiniomis tikrai gali padėti.

Kaip manote, ar Lietuvoje artimiausiu metu atsiras daugiau „Human IPO“?

Lietuvoje yra daugybė talentingų ir perspektyvių žmonių, kurie, tikiuosi, tikrai atsidurs „Human IPO“ ir pats galėsiu į juos investuoti. Tikrai matau puikių specialistų dabartinėje ir augančioje kartoje, kurie skatina pokytį, kuria inovacijas ir opių problemų sprendimus, kritiškai žiūri į iššūkius. Jiems atsidūrus „Human IPO“ atsiranda galimybė ne tik paskatinti ir pasidžiaugti jų pergalėmis, bet ir patiems iš to uždirbti. Ar ne puiki galimybė būtų tuo ir pasinaudoti?