Pirmieji ES struktūrinių fondų remiamų projektų rezultatai Filosofijos fakultete

Šiuo metu Filosofijos fakultete įgyvendinami keli Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojami projektai. Trumpai apie juos.

Specialiosios psichologijos laboratorija įgyvendina projektą „Neįgalaus asmens funkcionavimo (darbingumo, specialiųjų poreikių, profesinių gebėjimų) įvertinimo metodikų ir jų taikymo rekomendacijų parengimas“ (vadovas prof. A. Bagdonas), kurio pagrindinis tikslas – didinti neįgaliųjų asmenų socialinę integraciją į užimtumo veiklas (darbo rinką, mokymąsi, bendruomenės gyvenimą), sukuriant bei standartizuojant neįgalaus asmens darbingumo, specialiųjų poreikių ir profesinių gebėjimų nustatymo metodikų kompleksus ir apmokant asmens įvertinimo (neįgalumo, darbingumo ir specialiųjų poreikių nustatymo) specialistus. Dabartiniu metu Lietuvoje nėra standartizuoto ir legalaus instrumento suaugusių asmenų intelekto įvertinimui, įrašant tikslią IQ (intelekto koeficiento) reikšmę, matavimams atlikti. Vienas pagrindinių projekto tikslų – užtaisyti šią spragą. Šiuo metu jau yra pabaigtas keturių rengiamų metodikų: WAIS (Suaugusių asmenų intelekto skalė 16–89 metų asmenims), WASI (Wechsler trumpoji skalė 6–89 m. asmenims), AFES – Asmens funkcionavimo efektyvumo skalės, LPIK –Lietuviškojo profesinių interesų klausimyno) bandomasis ir prasidėjęs standartizacinis tyrimas. Įvyko du pirmieji specialistų mokymai, kaip naudotis šiomis metodikomis, pradėta rengti neįgaliųjų įsidarbinimo galimybių studija. Projekto vykdytojai viliasi, kad gauta parama ir jų pačių įdėtas triūsas prisidės prie naujojo Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo diegimo į gyvenimą, asmens įvertinimo sistemos ir tvarkos demokratizavimo, paties neįgalaus asmens aktyvesnio dalyvavimo priimant sprendimus apie kūno ir sielos problemas.

Daugiau informacijos apie projektą rasite internetinėje svetainėje.

Bendrosios psichologijos katedra vykdo projektą „Psichologinių inovacijų ir eksperimentinių tyrimų mokymo centro kūrimas“ (vadovė doc. L. Bulotaitė), finansuojamą Europos struktūrinių fondų lėšomis. Šiuo metu jau įkurtas Psichologinių inovacijų eksperimentinių tyrimų mokymo centras (PTMC). PTMC įsikūręs Filosofijos fakulteto patalpose Universiteto g. 9/1, 114 ir 116 kabinetuose (tel. 2687254). Šis centras atveria Universiteto dėstytojams, mokslo darbuotojams, doktorantams galimybes atlikti kokybiškus mokslinius tyrimus, rengti šiuolaikiškas psichologinio įvertinimo priemones. Viena iš svarbesnių Psichologinių inovacijų ir eksperimentinių tyrimų mokymo centro veiklų yra Vilniaus universiteto bendruomenės ir visuomenės narių švietimas bei konsultavimas. PTMC siekia atskleisti naujausius psichologijos pasiekimus visuomenei ir ugdo žmonių gebėjimą rūpintis savo ir kitų asmenine gerove. Išsamiai su Psichologinių inovacijų eksperimentinių tyrimų mokymo centro veikla bus galima susipažinti rugsėjo mėnesį Vilniaus universitete vyksiančiose PTMC atvirų durų dienose.

Projektas „Psichologinių inovacijų ir eksperimentinių tyrimų mokymo centro kūrimas“ buvo pristatytas ES paramos mugėje „Regionų lyderiai“, vykusioje šių metų gegužės 24 d. Lietuvos parodų ir konferencijų centre LITEXPO, kaip vienas Vilniaus apskrities lyderių.

Daugiau informacijos apie projektą rasite internetinėje svetainėje.

Filosofijos fakulteto Sociologijos katedroje jau metus vykdomas projektas „Tarpkryptinės plečiamosios kriminologijos studijos Vilniaus universitete” (vadovas prof. A. Dobryninas). Jo tikslas atnaujinti ir sukurti kriminologijos studijas, susidedančias iš: Psichologijos ir kriminologijos magistrantūros studijų programos, Sociologijos ir kriminologijos magistrantūros studijų programos ir vienpakopių Teisės studijų programos atšakos „Kriminologija“. Projekte bendradarbiauja du Universiteto fakultetai: Filosofijos ir Teisės, bei trys katedros: Sociologijos, Bendrosios psichologijos ir Baudžiamosios teisės. Taip pat projekto partneris yra valstybinė mokslo įstaiga Teisės institutas, atsakinga už būsimų magistrantų kriminologinės praktikos organizavimą.

Per vienus projekto įgyvendinimo metus buvo adaptuota 15 esamų ir sukurti 7 nauji paskaitų kursai. Kuriant ir atnaujinant programas dalyvauja žymūs Lietuvos profesoriai bei mokslininkai tyrėjai: prof. A. Dobryninas, prof. D.Gailienė, prof. G. Valickas, doc. A. Drakšienė, doc. D. Tureikytė, doc. L. Bulotaitė, dr. G. Sakalauskas ir kiti. Šiuo metu rengiami šie vadovėliai: „Kriminologijos teorija“, „Socialinės deviacijos problemos“, „Kriminologinis žinynas“, „Nepilnamečių baudžiamoji atsakomybė“ bei metodinės priemonės: pagalbinė priemonė kriminologinės praktikos organizavimui, „Graffiti kaip nelegali vizualinė raiška“, „Įtariamojo veido atpažinimo ir atkūrimo ypatumai“, „Socialinių tyrimų metodai kriminologijoje“.

Projekto vykdytojus gegužės mėn. aplankė žymus Europos kriminologijos ekspertas, Nusikaltimų kontrolės ir prevencijos instituto prie Jungtinių Tautų (HEUNI, Suomija) direktorius, Europos kriminologų draugijos prezidentas prof. Kauko Aromaa. Profesorius konsultavo darbo grupes dėl kuriamų bei adaptuojamų paskaitų kursų, metodinės medžiagos rengimo, taip pat pačių tarpkryptinių kriminologijos studijų vykdymo.

Šiuo metu tęsiami projekto darbai ir rengiamasi priimti studentus į atnaujintas studijų programas 2007 m. rudenį.

Daugiau informacijos apie vykdomą projektą galima rasti projekto svetainėje.

Filosofijos fakulteto Sociologijos katedra, įgyvendindama projektą „Vilniaus universiteto nenuosekliųjų studijų sistemos pritaikymas ir išplėtimas kaimo plėtros specialistų rengimui“ (vadovas doc. A. Poviliūnas), pradėjo vykdyti kaimo socialinės plėtros specialistų mokymus. Projekto tikslas – suteikti žinių, kaip būtų galima panaudoti atsiveriančias galimybes kaimo socialinei plėtrai. Projekto metu taip pat bus siekiama įtvirtinti kaimo plėtros organizatoriaus profesiją ir sukurti kaimo plėtros organizatorių tinklą. Projekto vykdytojų lūkesčiai, kad kaimo socialinės plėtros organizatoriaus profesija sudomins kaimo bendruomenių lyderius, vietos veiklos grupių aktyvistus, kaimo socialines problemas sprendžiančius savivaldybių darbuotojus, pasitvirtino.

Kaimo plėtros organizatorius moko geri specialistai ir praktikai iš įvairių mokslo įstaigų. Tai Lietuvos žemės ūkio universiteto prof. Vanda Žekonienė, žemės ūkio viceministrė dr. Virginija Žoštautienė, VU Socialinio darbo katedros vedėjas doc. Romas Lazutka, Vilniaus kunigų seminarijos docentė Eglė Laumenskaitė, VU Sociologijos katedros vedėjas doc. Arūnas Poviliūnas ir kiti specialistai.

Kaimo pletra Visi mokymo kursai sugrupuoti į keturis modulius. Tam, kad įgytų Vilniaus universiteto nenuosekliųjų studijų kaimo socialinės plėtros organizatoriaus pažymėjimą, kursų dalyviai privalo išklausyti mažiausiai vieną iš pateiktų modulių: „Kaimo socialinė analizė“, „Bendruomenių veiklos organizavimas“, „Kaimo plėtros vadyba“, „Vietos savivalda ir viešoji politika“.

Studijos prasidėjo 2007 metų vasario mėnesį. Antroji banga prasidės rugpjūčio pabaigoje. Teirautis galima telefonu 8 5 266 76 26 arba elektroniniu paštu info@kaimopletra.lt. Daugiau informacijos apie projektą rasite interneto svetainėje.

Projekto „Nacionalinio tapatumo išsaugojimas globalizacijos sąlygomis: socialinių humanitarinių mokslų doktorantūros studijų programų atnaujinimas ir podiplominių studijų modelio sukūrimas“ (vadovas prof. M. P. Šaulauskas) veiklos įgyvendinamos šešiuose Vilniaus universiteto humanitarinių ir socialinių mokslų fakultetuose: Filosofijos, Istorijos, Filologijos, Komunikacijos, Ekonomikos, Tarptautinių santykių institute bei Lietuvių kalbos institute ir Vytauto Didžiojo universitete. Įgyvendinant projekto veiklas sprendžiamos dvi pagrindinės problemos. Pirma, Lietuvos mokslo ir studijų įstaigų rengiamiems humanitarinių socialinių mokslų (toliau – HSM) daktarams suteikiama kvalifikacija yra tobulintina siekiant sėkmingai konkuruoti darbo rinkoje ir profesionaliai atlikti MTEP krypčių tyrimus, visų pirma prioritetinėje nacionalinio identiteto išsaugojimo globalizacijos sąlygomis srityje. Antra, nėra aprobuotos ir efektyviai veikiančios HSM mokslo daktarų kvalifikacijos kėlimo ir tęstinių studijų sistemos, kuri jaunuosius mokslo daktarus skatintų siekti mokslinės karjeros, visų pirma prioritetinėje nacionalinio identiteto išsaugojimo globalizacijos sąlygomis srityje.

Projekto įgyvendinimo metu buvo analizuojama skirtingų pasaulio šalių ir regionų patirtis, nustatant prioritetines MTEP sritis, kaip siekiama išsaugoti nacionalinį identitetą globalizacijos sąlygomis. Remiantis detalia Lietuvai aktualių MTEP prioritetinių sričių analize buvo sisteminamos relevantiškos projektui mokslinės tiriamosios veiklos temos, vykdomos dalyvaujančiuose VU kamieniniuose padaliniuose bei LKI ir VDU Politikos mokslų ir diplomatijos institute.

Projekto metu parengta ir išleista metodinė medžiaga „Doktorantūros studijų vadovas“ Iki 2007 metų birželio atlikti šie darbai: suformuluotos tarpdisciplininės mokslinės tiriamosios veiklos sritys, susijusios su MTEP prioritetinės nacionalinio tapatumo išsaugojimo globalizacijos sąlygomis tematika; atnaujintos politikos mokslų, filologijos, istorijos, komunikacijos ir informacijos, sociologijos, psichologijos, filosofijos, ekonomikos doktorantūros programos; patvirtinta atnaujintos doktorantūros studijų tvarka bei bandomoji podiplominių studijų tvarka; įvyko studijas ir veiklos kryptis pristatantys seminarai; parengti podiplominių studijų daugiadalykiniai moduliai, susiję su nacionalinio identiteto išsaugojimu globalizacijos sąlygomis; parengti 28 nauji daugiadalykiai kursai (du kursai jau pradėti skaityti); vasarį pradėtos konsultacijos su mokslų daktarais ir doktorantams; nupirkta mokslinės literatūros už 30 tūkst. litų; parengta ir išleista projekto dalyviams aktuali metodinė medžiaga – „Doktorantūros studijų vadovas“ bei „Podiplominių studijų vadovas“.

Siekiant susipažinti su podoktorantūros sistemomis ES šalyse, įvyko keturios stažuotės ES aukštosiose mokyklose. Sukaupta medžiaga aptariama ir analizuojama.

Siekiant vystyti mokslinį bendradarbiavimą, pradėtas kurti tarptautinis elektroninis tinklas. Padedant LR Mokslo tarybai bei Užsienio lietuvių rėmimo centrui, kuris šiuo metu vykdo projektą „Protų susigrąžinimo programos parengimas ir įgyvendinimas“, ieškoma užsienyje gyvenančių jaunųjų mokslininkų. Jaunieji mokslininkai kviečiami įsitraukti įgyvendinant projekto, pasisakyti projekto interaktyvioje svetainėje inicijuojamo forumo doktorantūros atnaujinimo ir podiplominių studijų HSM modelio klausimais. Forume jau prasidėjo diskusija.

Daugiau informacijos apie projektą rasite interneto svetainėje.