Pirmieji studijų metai universitete – svarbus ir ypatingas laikas jauno žmogaus gyvenime. Daugumai pirmo kurso studentų jis susijęs ne tik su pasikeitusia mokymosi aplinka ir naujais reikalavimais, bet ir su prasidedančiu suaugusio žmogaus gyvenimu, nauja atsakomybe ir pareigomis, besikeičiančiais interesais ir vertybėmis. Manoma, kad visos šios aplinkybės yra būtinos jauno žmogaus brandai ir tapatybės formavimuisi, turi įtakos jo profesiniam pasirinkimui ir santykių su kitais žmonėmis kūrimui.

Tačiau pirmieji studijų metai pasižymi ir savais sunkumais. Kadangi tai yra reikšmingų permainų laikotarpis, kai keičiasi mokymosi sąlygos ir aplinka, santykiai su šeimos nariais, bendraamžiais ir kitais žmonėmis, reikalavimai sau ir kitiems, dalis studentų susiduria su įvairiomis problemomis. Neturėdami galimybės jų įveikti tinkamai, jie rizikuoja patirti daugiau psichikos sveikatos sutrikimų, tarp jų pasireiškia ir depresijai būdingų simptomų. Lietuvoje ir kitose šalyse atliekami tyrimai rodo, kad apie pusę visų pirmo kurso studentų gali patirti depresijai būdingus simptomus: nusivylimą savimi, kaltę, baimę dėl ateities. Socialinė parama – studentui reikšmingų jo aplinkos žmonių pagalba, patarimai ir palaikymas – yra vienas iš būdų, padedančių išvengti depresijai būdingų simptomų pasirodymą nulemiančių sunkumų.

2009 m. rudenį ir 2010 m. pavasarį atliktu tyrimu siekta nustatyti pirmo kurso studentų depresiškumo, socialinės paramos ir stresą keliančių gyvenimo įvykių sąsajas ir jų kaitą per mokslo metus. Tyrimas buvo vykdomas lapkričio ir balandžio mėnesiais. Pirmame etape dalyvavo 180 Vilniaus universiteto studentų iš keturių skirtingų fakultetų (160 merginų, 20 vaikinų, amžiaus vidurkis 19,06 metų), antrame tyrimo etape iš dalyvavusių pirmame etape atsiliepė 117 studentų (105 merginos, 12 vaikinų, amžiaus vidurkis 19,14 metų). Tyrimo metu studentai pildė klausimyną, matuojantį depresijos simptomų išreikštumą, streso įveikos klausimyną, stresą keliančių gyvenimo įvykių skalę ir klausimyną, skirtą įvertinti suvokiamą socialinę paramą iš 6 galimų socialinės paramos šaltinių (motinos, tėvo, brolio arba sesers, geriausio draugo, partnerio, bendrakursių).

Apibendrinus gautus duomenis galima teigti, kad per pirmuosius studijų metus pasikeičia studentų savijauta: jie jaučia patiriantys mažiau depresijai būdingų simptomų antrąjį mokslo metų pusmetį nei pirmą. Kartu su šiuo pokyčiu kinta ir jų suvokiamos socialinės paramos poreikis ir įvertinimai: jie  taip pat mažėja. Tokie rezultatai leidžia kelti prielaidą, kad tuo metu, kai studentai prasčiau save vertina, mažiau savimi tiki ir jaučiasi labiau prislėgti, jų jautrumas kitų paramai ir palaikymui būna padidėjęs.

Taip pat rezultatai atskleidė, kad kuo depresiškesni studentai, tuo mažiau jie vertina suvokiamą socialinę paramą. Tai gali reikšti, kad esant didesniam depresiškumui asmuo mažiau tiki galimybe gauti socialinės paramos iš savo socialinio tinklo narių ir naudoja kitus būdus sau padėti.

Paradoksalu, tačiau kuo studentai jaučiasi labiau prislėgti, turi daugiau kitų depresijai būdingų simptomų, tuo jie jaučiasi gaunantys ir mažiau socialinės paramos. Visai gali būti, kad jie patys dėl patiriamų sunkumų ir prastos nuotaikos linkę atsiriboti, mažiau bendrauti, o tai, deja, nepadeda jiems pasijausti geriau.

Tyrimas atskleidė, kad pirmo kurso studentai patiria daugiau depresijai būdingų simptomų pirmą mokslo metų pusmetį. Negalima sakyti, kad pirmo kurso studentai yra paliekami visai vieni naujoje aplinkoje. Kaip žinoma, kiekvienais metais Vilniaus universitete vykdoma kuratorių programa, kurios pagrindinis tikslas – padėti pirmo kurso studentams integruotis į universiteto bendruomenę, supažindinti juos su universiteto taisyklėmis ir tvarka, atsakyti į jiems kylančius klausimus. Taip pat tikėtina (ir tą iš dalies patvirtina tyrimo rezultatai), kad tuo metu jie gauna daugiau dėmesio, palaikymo, rūpesčio iš savo artimųjų – tėvų, draugų, kitų svarbių žmonių. Visi šie dalykai turėtų sumažinti studentų patiriamą nerimą ir galbūt iš jo kylantį depresiškumą, tačiau, kaip parodė tyrimo rezultatai, negalima tvirtai sakyti, kad socialinė parama apsaugo nuo depresijai būdingų simptomų. Vadinasi, tuo laikotarpiu pirmakursiams gali būti naudinga ir reikalinga profesionali psichologinė pagalba. Tai galėtų būti ir individualus studentų konsultavimas, ir dalyvavimas problemų sprendimo, streso įveikimo įgūdžių ugdymo arba savęs pažinimo grupėse. Todėl informavimas apie psichologinę pagalbą – kas tai yra, kada galima kreiptis, kas vyksta psichologinių konsultacijų metu, kuo tai gali būti naudinga ir reikalinga, kur galima kreiptis, paskatinimas tą daryti – pirmosiomis mokslo metų savaitėmis gali padėti pagerinti pirmo kurso studentų psichikos sveikatą.

Siekiant pasirūpinti studentų psichikos sveikata ir informavimu apie specialistų pagalbos galimybes, reikia atkreipti dėmesį į tuos, kuriems profesionali pagalba galėtų būti reikalingiausia. Šio tyrimo rezultatai rodo, kad pirmąjį mokslo metų pusmetį didesniais depresiškumo įvertinimais pasižymėjo studentai, kurie iki studijų pradžios gyveno ne Vilniuje, kurie jau iki studijų pradžios ar pradėję studijas patyrė daugiau stresą keliančių gyvenimo įvykių, tie, kurie turėjo mažiau socialinės paramos šaltinių.

Taip pat verta atkreipti dėmesį į tai, kad pirmo kurso pradžioje, kai studentų depresiškumas yra didesnis, jie gauna daug naujos informacijos, kurios gausa irgi gali kelti sumaištį, nerimą, baimę ko nors nespėti ar neatsiminti, įsitikinimą, kad visko yra labai daug, o tai gali lemti nusivylimą ir nepasitikėjimą savimi. Struktūriškas ir aiškus būtinos informacijos išdėstymas taip pat gali būti vienas iš būdų sumažinti studentų patiriamą depresiškumą.