VU MF nuotr.

Gegužės 9–10 d. įvyko Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto (VU MF) tyrėjų organizuojama pirmoji tarptautinė Vilniaus neuromokslų konferencija. Ji skirta telkti jaunuosius tyrėjus, besidominčius klinikine neurologija, neurochirurgija, psichiatrija bei susijusiomis mokslo kryptimis ir skatinti mokslininkus dalytis patirtimi bei žiniomis su jaunąja karta.

Konferenciją atidarė VU MF Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos profesorė Rūta Mameniškienė, VU MF dekanas prof. Dalius Jatužis ir VU prorektorius mokslui prof. Gintaras Valušis. Jie linkėjo jauniesiems dalyviams neprarasti smalsumo, drąsiai pristatyti savo veiklą.

Pasak pagrindinės konferencijos organizatorės prof. R. Mameniškienės, neuromokslai jungia įvairių sričių atstovus – fundamentinius tyrimus atliekančius mokslininkus, neurologijos, neurochirurgijos, psichikos sveikatos specialistus.

„Be to, esama glaudžių sąsajų ir su kitomis klinikinėmis specialybėmis, pavyzdžiui, toksikologija. Visų jų bendras tikslas – atskleisti, kaip veikia smegenys ir kaip užkirsti kelią nervų sistemos ligoms arba pastarąsias efektyviai gydyti“, – kalbėjo ji.

Ji pridūrė, kad, priklausomai nuo atstovaujamos srities, labai skiriasi tyrėjų taikomi tyrimų metodai, siauresni interesai ir mokslinės žiūros kampai.

„Jau daug metų stebint, kad susidomėjimas neuromokslais tarp jauniausių akademinės bendruomenės narių išlieka didelis, o smegenų sveikata tampa vis dažniau aktualizuojama kaip vienas iš pagrindinių visuomenės sveikatos tikslų, kilo idėja organizuoti atskirą neuromokslams skirtą konferenciją jauniesiems tyrėjams, kuriuos vienytų viena tema, bet atsirastų ir aktyvesnė tarpspecialybinė diskusija“, – pasakojo profesorė.

Pirmosios dienos plenarinėse sesijose paskaitas skaitė kviestiniai svečiai. VU Gyvybės mokslų centro (GMC) Biotechnologijos instituto profesorius Artūras Petronis pristatė pranešimą apie galimą ciklinių pokyčių ląsteliniu ir populiacijos lygmenimis reikšmę ir jų svarbą patogenetiniams ligų mechanizmams.

Paskaitą apie galvos smegenų kraujotakos sudėtingumą ir dinamiką žmogaus evoliucijos metu skaitė neurologas, VU MF profesorius D. Jatužis. Konferencijos svečiai taip pat turėjo galimybę išgirsti toksikologo, VU GMC profesoriaus Roberto Badaro paskaitą apie tai, kaip vykdomas mokslas iš pažiūros labai praktinėje srityje – toksikologijoje, o VU GMC profesorius Osvaldas Rukšėnas aptarė naujausius įrodymus apie struktūrinius smegenų pokyčius populiacijos evoliucijos ir žmogaus raidos kontekstuose. Taip pat pranešimą apie mokslinio metodo ir nozologijos iššūkius psichiatrijoje pristatė Vilniaus universitetinės ligoninės Santarų klinikų Vaikų raidos centro gydytoja, vaikų ir paauglių psichiatrė-psichoterapeutė prof. Sigita Lesinskienė.

Antrosios dienos plenarinėje sesijoje pranešimą skaitė Vilniaus universitetinės ligoninės Santarų klinikų Neurochirurgijos centro vadovas, gydytojas neurochirurgas prof. Saulius Ročka. Jis aptarė plačias neurochirurgijos mokslo galimybes. Išsamią paskaitą apie skausmo sudedamąsias dalis skaitė Kauno klinikų Neurologijos klinikos Neurologijos skyriaus Epilepsijos ir kitų paroksizminių būklių sektoriaus vadovas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prorektorius, gydytojas neurologas prof. Kęstutis Petrikonis. Sesiją užbaigė VU MF Mokslo ir inovacijų skyriaus specialistas Kristijonas Puteikis, kalbėjęs apie gyvenimo esant jaunuoju tyrėju džiaugsmus ir iššūkius.

Pagrindinė konferencijos dalis – jaunųjų tyrėjų trumpų žodinių pranešimų sesijos – buvo išskirtinė pristatomų darbų temine ir metodologine įvairove: iš viso pristatyti 47 mokslo darbai – nuo fundamentinių C. Elegans, histopatologinių hipokampo tyrimų ar kuriamo dirbtinio likvoro iki skirtingų neurologinėmis, psichiatrinėmis ligomis sergančių pacientų grupių tyrimų ir ypač retų klinikinių atvejų pristatymų. Visas konferencijoje pristatytų pranešimų tezes galite skaityti čia.

Konferencija uždaryta apdovanojus geriausiai komisijos įvertintus darbus, ypatingus teminiu naujumu, daromu poveikiu, metodologine kokybe ir pristatymo profesionalumu:

I vieta skirta epilepsinės būklės tyrėjų grupei – Benui Matuzevičiui ir Justui Dijokui (VU) už pranešimus „Outcomes of Status Epilepticus: An Analysis of Causes and Predictors“ ir „The Impact of Prehospital Factors on the Outcomes of Status Epilepticus“.

II vieta skirta Nargesui Mohammadrahimi (Tartu universitetas) už pranešimą „Endocannabinoid System as a Possible Modulator of Psychiatric Effects of the Adhesion Molecule NEGR1“ ir Andriui Sakalauskui (VU) už pranešimą „Developing Artificial Cerebrospinal Fluid for Studying Neurodegeneration-related Protein Aggregation“.

III vieta skirta Laimai Skėrutei (VU) už pranešimą „Patent Foramen Ovale and Stroke: Applying the Pascal Classification to Improve Secondary Prevention Strategies“, Aidai Emilijai Balukonytei (VU) už pranešimą „The Impact of Background Noise on Cognitive Performance and Contributing Factors“ ir Nojui Stakniui (Vrije Universiteit Amsterdam) už pranešimą „Quantitative Comparison of C. Elegans Growth and Development in Monoxenic and Axenic Medium“.

Renginį organizavo VU MF tyrėjai, bendradarbiaudami su Lietuvos epileptologijos draugija, Lietuvos neurologų asociacija, Lietuvos insulto asociacija, Lietuvos neuromokslų asociacija ir Lietuvos aferezių ir klinikinės toksikologijos asociacija.