Apie akademinį nesąžiningumą Lietuvoje kalbama labai plačiai: apie tai rašomi straipsniai, vyksta diskusijos akademiniuose sluoksniuose, rengiami įvairūs susitikimai tarp dėstytojų ir studentų atstovų. Tačiau akademinis nesąžiningumas dar giliai įaugęs į mūsų sąmonę ir jo mastai mažėja labai lėtai.

Akademinį nesąžiningumą galima išskirti į dvi grupes: nesąžiningumas atsiskaitymų metu ir rašto darbų plagijavimas. Šiame straipsnyje daugiau bus kalbama apie darbų plagijavimo prevenciją, o tiksliau – apie elektronines plagiato patikros sistemas.

 Elektroninė plagiato patikros sistema – įrankis, leidžiantis atlikti studentų rašto darbų turinio palyginimą su kitais rašto darbų bazėje esančiais darbais, aptikti dažniausias citavimo klaidas, užtikrinti originalumo patikros vykdymą. Tačiau, naudojant šį įrankį reikia atsiminti, kad tai tik pagalbinė priemonė dėstytojui, kuri padės nuspręsti ar tikrinamas darbas turi plagiato požymių ar ne. Galutinį sprendimą turi priimti pats dėstytojas ar, reikalui esant, ekspertų grupė.

Plagiato patikros sistemos užsienio universitetuose

Užsienio universitetuose tokios sistemos yra plačiai naudojamos. Jei paanalizuotume pasaulyje pirmaujančių universitetų pirmąjį penkiasdešimtuką – praktiškai visuose juose naudojamos įvairios plagiato patikros sistemos. Daugiausiai naudos tokia sistema suteikia, kai daug mokymo įstaigų naudojasi viena rašto duomenų baze. Būtent taip ir daro minėti užsienio universitetai – jie naudoja plagiato aptikimo sistemų lyderio turnitin.com programinę įrangą. Šios sistemos rašto darbų bazėje yra sukaupta virš 25 milijardų interneto šaltinių, daugiau nei 250 milijonų studentų rašto darbų, milijonai mokslinių straipsnių ir pan. Ir ši bazė kasdien vis didėja.

Plagiato prevencijos situacija Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje

Gal kiek pavėluotai, bet vis dėlto nutarė neatsilikti nuo užsienio šalių ir Baltijos šalių universitetai – jie nusprendė kurti savo rašto darbų bazes. Tai yra suprantama, kadangi šiose bazėse kaupiami rašto darbai nacionaline kalba. Tačiau šie darbai juda į priekį labai sunkiai dėl daugelio objektyvių ir subjektyvių priežasčių.

Iki 2012 metų, Latvijos universitetai naudojo lokalias plagiato patikros sistemas, tačiau balandžio 5 dieną aštuoni Latvijos universitetai pasirašė bendradarbiavimo memorandumą, kuriame kalbama apie bendrą kovą prieš rašto darbų plagiatą. Tuo tarpu estai ėmėsi radikalesnių veiksmų – 2012 metais Tartu universitetas pradėjo vykdyti 221 570 EUR vertės projektą plagiato paieškos sistemos sukūrimui. Projektas planuojamas baigti 2013 metų rugpjūčio mėnesį.

Lietuvoje su plagiato problemomis iki 2012 metų universitetai kovojo kiekvienas atskirai: 2008 metais Vilniaus universitetas pradėjo naudoti Elektroninio plagiato atpažinimo sistemą (EPAS), 2012 metais M. Romerio universitetas pradėjo naudoti virtualaus mokymo aplinkos Moodle specialų įskiepą plagiatui surasti. Tačiau ir vienu, ir kitu atveju abi mokymo įstaigos naudojo savo lokalią rašto darbų bazę. Visi supranta, kad per tą laiką atsirado geresnių plagiato aptikimo algoritmų, kuriuos būtina įdiegti į dabar naudojamas plagiato patikros sistemas, ir kad lokalios plagiato paieškos sistemos neduoda tokios naudos, kokios iš jų tikimąsi. Tai patvirtina ir LURK prezidentas prof. P. Baršauskas. Anot profesoriaus „…tokia plagiatų patikros sistema turėtų būti valstybiniu mastu, kad tikrai bet kas galėtų pasitikrinti“. Profesorius taip pat teigia, kad tai turėtų būti „…skaidri, valdoma, su stipria duomenų baze“.

Malonu akcentuoti, kad profesoriaus žodžiams gali būti lemta išsipildyti jau šiais metais, nes nuo 2012 metų vykdant eLABa projektą, buvo parengtos teisinės bei techninės prielaidos centralizuotos rašto darbų bazės sukūrimui ir naudojimui Lietuvos universitetuose ir kolegijose. Šia sistema Lietuvos mokymo įstaigos galės naudotis nemokamai, bus sudaryta galimybė kaupti rašto darbų bazę savo mokymo įstaigos informacinėje sistemoje (tam bus sukurta programinė įranga), tikrinti studentų rašto darbus su savo ir kitų aukštųjų mokyklų rašto duomenų bazėse esančiais darbais, taip pat su internetinėse duomenų bazėse esančiais ištekliais, matyti galimo sutapimo procentą ir sutampančius dokumentų fragmentus. Esant reikalui, dėstytojai galės užsisakyti ir persisiųsti sutapimų turintį dokumentą iš kitos mokymo įstaigos ir jį analizuoti savo darbo vietoje.

Projekte, kurį koordinuoja Vilniaus universitetas, šiuo metu jau parengta šios sistemos specifikacija, vyksta pirkimo dokumentų derinimas. Tikimasi, kad jau šių metų pabaigoje mokymo įstaigos, kurios dar pernai pareiškė didelį susidomėjimą šiuo projektu, galės išbandyti šios sistemos veiksmingumą, o kitų metų pradžioje šia sistema naudotis bus pasiūlyta visoms Lietuvos aukštosioms mokykloms.