Balandžio 21 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė apie būsimus pokyčius rezidentūros studijose. Nuo 2023-ųjų, siekiant podiplominių studijų ir sveikatos priežiūros paslaugų kokybės augimo, didesnio rezidentūros bazių skaičiaus bei tolygesnio specialistų pasiskirstymo didžiuosiuose miestuose ir regionuose, buvo nutarta ilginti rezidentūros studijų programų trukmę – ji vidutiniškai ilgės vieneriais metais.

Taip pat buvo nutarta skatinti gydytojų rezidentų judumą, įvesti pakopinių kompetencijų modelį, minimalų profesinės praktikos atlikimo trukmės rodiklį ir naujas rezidento mentoriaus funkcijas.

Didės galimybė įgyti praktinių gebėjimų?

Nors 2023-aisiais įsigaliosiantys pokyčiai nepalies šiuo metu studijuojančiųjų rezidentūroje ar į ją stosiančių šiais metais, tačiau jų nuomonė šiuo klausimu – aktuali. Juolab kad valstybės kontrolės 2021 m. ataskaita „Ar užtikrinama studijų kokybė aukštosiose mokyklose?“ rodo, kad rezidentai nėra patenkinti studijų kokybe. Net 54 proc. apklaustų rezidentų praktinių įgūdžių įgijimą dešimtbalėje sistemoje vertina 1–5 balais, argumentuodami tuo, kad negauna pakankamai praktinių įgūdžių rezidentūros metu. Jų teigimu, dėl didelio gydytojų rezidentų skaičiaus universitetinėse ligoninėse praktikos įgyti sudėtinga, o kai kada dėl to netgi tenka konkuruoti tarpusavyje.

Medicinos fakulteto Rezidentų tarybos pirmininkė Kamilė Marcinkevičiūtė teigia, kad gydytojai rezidentai studijų trukmės ilginimo žinią sutinka gana ramiai. Tačiau yra ir nesuprantančių, kodėl šis pokytis yra būtinas.

„Mes, gydytojai rezidentai, galime patvirtinti, kad rezidentūros metai bėga labai greitai, o laiko įgyti visas specialybei reikalingas žinias ir klinikinius įgūdžius pritrūksta. Rezidentūros ilginimą vertiname pozityviai, juolab kad šis sprendimas buvo priimtas atsižvelgus į Europos medicinos specialistų draugijų rekomendacijas. Priešingu atveju kiltų klausimas, ar rezidentūros programos galėtų būti akredituojamos ir pripažįstamos Europos Sąjungos“, – aiškina K. Marcinkevičiūtė.

Paklausta, ar pailginta rezidentūros trukmė turės teigiamą įtaką studijų kokybei, Medicinos fakulteto Rezidentų tarybos pirmininkė sako, kad tai tiesiogiai priklauso nuo universiteto bei studijų programų komitetų, kurie turės nuspręsti, kaip šis papildomas studijų laikotarpis bus panaudojamas.

Siekiama didesnio gydytojų rezidentų judumo

Tarp SAM priimtų sprendimų – ir gydytojų rezidentų judumo skatinimas nustatant, kokią rezidentūros dalį studentai turi atlikti ne universiteto ligoninėse esančiose rezidentūros bazėse. Kadangi jau kuris laikas susiduriama su gydytojų stygiaus regionuose problema ir vos 27,59 proc. Vilniaus universiteto bei 16,21 proc. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gydytojų rezidentų atlieka rezidentūros ciklus ne universiteto ligoninėse, tikimasi, kad netolimoje ateityje šie rodikliai augs.

„Dėl to, kad beveik absoliučiai visi rezidentai didžiąją laiko dalį dirba universitetinėse ligoninėse, kyla problemų užtikrinant praktinių įgūdžių įgijimą. Todėl manau, kad supaprastintas reikalavimas rezidentams mažesnėse bazėse turėti mentorius, o ne vadovus leis supaprastinti rezidentų mobilumą. Iki šiol universitetams tiesiog neapsimokėjo išlaikyti mažų bazių regionuose, o dabar tai nesudarys didelių problemų. Galbūt ši finansinė našta teks gydymo įstaigoms, kurios turės kompensuoti mentorių mokymą“, – teigia K. Marcinkevičiūtė.

Pasak jos, didesnis gydytojų rezidentų mobilumas leis įgyti patirties įvairiose gydymo įstaigose, užmegzti ryšius ir galbūt ateityje grįžti į jas dirbti. Juolab kad gydytojai rezidentai kuria šeimas, įgyja tvirtesnių socialinių ryšių su gyvenama vieta – vėliau keisti ją būna gan sunku.

Pakopinių kompetencijų diegimas pareikalaus didelių resursų

„Pakopinės kompetencijos rezidentūroje bus įdiegtos nuo 2023 m. rugsėjo mėnesio, todėl gydytojas dar rezidentūroje galės priimti dalį sprendimų savarankiškai. Kai kuriuos klausimus dar turės išspręsti SAM ir jai pavaldžios struktūros. Lieka neaiškumų, kaip bus sprendžiami teisinės atsakomybės ir gydytojų rezidentų suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo klausimai“, – sako Medicinos fakulteto podiplominių studijų ir inovacijų prodekanas prof. Vytautas Kasiulevičius.

Jis prisipažino ilgą laiką buvęs skeptiškai nusiteikęs dar 2018-aisiais pradėtos pertvarkos atžvilgiu: „Kodėl? Todėl, kad patikėtosios profesinės veiklos (angl. entrustible professsional activities, EPA), Lietuvoje vis dar neteisingai vadinamos pakopinėmis kompetencijomis, visuotinai rezidentūroje įdiegtos vos keliose Europos šalyse. Tam reikia milžiniškų resursų edukacijai ir su rezidentais dirbančių vyresniųjų kolegų pasirengimo.

Tradicinis „daryk kaip aš“ mokymo modelis transformuojamas į nuolatinį oficialų pasiekimų vertinimą ir pasitikėjimo lygmens fiksavimą elektroninėje sistemoje. Anksčiau vadovas nuspręsdavo, ką tu gali, ir siųsdavo atlikti vienos ar kitos užduoties, o dabar kiekvienas žingsnis turės būti formalizuotas ir pagrįstas įtraukiant į nuolatinį vertinimą daugiau asmenų. Tai, be abejonės, turės įtakos proceso skaidrinimui ir daugelį dėstytojų įtrauks į daug aktyvesnę veiklą, negu jie vykdė iki šiol. Bet tikiuosi, kad dalį proceso pavyks automatizuoti. Mes tikrai viską įveiksime.“