Gerbiamas Rektoriau, Senato nariai, ponios ir ponai,
nuoširdžiai dėkoju už Jūsų žodžius. Man didžiulė garbė gauti šį titulą čia, Vilniaus senamiesčio širdyje, ir kad šį garbingą laipsnį man suteikė vienas iš seniausių ir žinomiausių Europos universitetų, kuris neseniai atšventė savo 440-uosius gyvavimo metus.
Žymūs studentai, tokie kaip Česlovas Milošas, Tomas Venclova, sėdėjo ir atsidavę studijavo šio universiteto suoluose. Žymūs dėstytojai šiose auditorijose skaitė paskaitas, tokie kaip Algis Piskarskas, kuris bendradarbiavo su Gerard`u Mourou, fizikos Nobelio premijos laureatu – jis paskutinis prancūzas, gavęs tą patį titulą, kurį ir aš turiu garbę gauti šiandien.
Jūsų universitetą ir Prancūziją sieja seni ryšiai. Prancūzų botanikas Žanas Emanuelis Žiliberas pirmasis XVIII a. pabaigoje aprašė Lietuvos florą. Zoologas Liudvikas Henrikas Bojanus XIX a. čia dėstė veterinarijos mediciną, o vėliau ir lyginamąja anatomiją nuo 1806 iki 1824 m.
Giliai įsišaknijęs europietiškas Vilniaus universiteto pradas gyvuoja ir šiandien. Užsienio studentai kasmet užpildo Jūsų garbingo universiteto auditorijas, tarp jų ir dešimtys Prancūzijos piliečių. Praėjusiais metais visuose Lietuvos universitetuose sudėjus jų studijavo apie 400.
Vilniaus universitetas yra Lietuvos tradicinės kultūros ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atminimo sergėtojas. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Abiejų Tautų Respublikos laikais Renesanso Europai davė nuostabų atvirumo ir tolerancijos pavyzdį. Tačiau Jūsų universitetas taip pat ir labai šiuolaikiškas ir visuomet žvelgia į ateitį – apie tai byloja tarptautinės premijos, kurias nuolat skina Jūsų mokslininkai.
Gerbiamas Rektoriau, ponios ir ponai, puikiai žinote, kad Europa ir jos jaunimas yra pagrindinė mano vizijos dalis. Jau prie trejus metus Sorbonoje aš pasiūliau įkurti Europos universitetų tinklus, kurie sujungtų mūsų mokslines tradicijas dirbant prie bendrų projektų. Į šį pasiūlymą Europos universitetai atsakė entuziastingai ir jau dabar egzistuoja 24 tokie universitetiniai tinklai. Džiaugiuosi, kad Prancūzijos ir Lietuvos universitetai aktyviai juose dalyvauja ir taip sustiprina tarpusavio ryšius. Paskelbus du pirmuosius projektus, mūsų šalys prisijungė prie keturių konsorciumų, vienas iš jų susieja Vilniaus ir Liono universitetus.
Turbūt dar niekada Europos jaunuoliai nekalbėjo tiek daug kalbų, kaip šiandien, ir šiuo požiūriu Lietuva mums yra tikras pavyzdys. Niekada Europos jaunimas nebuvo ir toks atviras kaip šiandien, tačiau vis dėlto jaunimas nerimauja. Nerimauja dėl savo ateities. Tokiu laikotarpiu, kaip sakiau ir Jūsų studentams, kai mes iš jų prašome labai daug pastangų, jauni žmonės nori veikti, kovoti su klimato kaita, sukurti teisingesnę ir labiau žmogaus teises gerbiančią tarptautinę tvarką. Todėl kartais kyla nuogąstavimų ir tenka rizikuoti tikintis, kad skaitmeninės technologijos mums leis turėti nuomonę, labai instinktyviai, emocionaliai reaguoti į įvykius, tačiau mums reikia tokio jaunimo, kuris įsipareigotų, dalytųsi, mokytųsi ir kurtų mūsų Europos ateitį.
Būtent dėl to aš tikiu, kad šitas Europos universiteto projektas, kuriame Jūs dalyvaujate, yra labai svarbus. Būtent šis projektas leidžia net ir skirtingose vietose esantiems mūsų studentams kartu mokytis, mūsų dėstytojams kartu dėstyti ir sukurti bendrus projektus, mūsų mokslininkams taip pat susieti savo darbus. Aš esu įsitikinęs, kad būtent per žinias, per kultūrą, per mokymąsi, kalbų mokymąsi mes galėsime žengti į priekį Europoje ir leisime savo jaunimui tuos nuogąstavimus paversti gerais dalykais, nes mes suteiksime jiems galimybę tai padaryti, įgyvendinti.
Pone Rektoriau, ponios ir ponai, Vilniaus universitetas, jo dėstytojai, studentai nuveikė didelius darbus europietiško idealo labui ir paliko gilią žymę mūsų žemyno kultūroje. Du sykius universitetą uždarė okupacinės valdžios. Valdžios, kurios bandė Jūsų žinių troškimą ir norą suprasti pasaulį uždusinti per ideologiją. Tačiau abu kartus universitetas atsitiesė ir iki šiandien jame dėstoma remiantis humanizmo, kritinio mąstymo ir atvirumo pasauliui tradicijomis. Dėl visų šių priežasčių man didelė garbė šiandien būti čia, tikrai didžiuojuosi šiuo titulu ir noriu Jums širdingai padėkoti.
Dėkoju Jūsų universitetui, Jūsų miestui ir džiaugiuosi, kad Lietuvos ir Prancūzijos draugystė yra tokia stipri.
Tegyvuoja Europa!
Komentarų: 1
2020-09-30 19:24
Smalsutėšiaip tai profesoriaus pavardė L. Bojanus visada buvo. rašoma… gal vertėjai ar rašytojai pakeitė pavardę.
Jį tai matyt būtų pralinksminę, nes Rusijos imperijos laikais būtų papildoma pavardės reikšmė :)