Lapkričio 4–5 d. vyksta rinkimai į Vilniaus universiteto (VU) Tarybą. Kandidatų sąraše – 15 vidinių ir 16 išorinių kandidatų – iš jų 9 rinks rinkimų teisę turintys akademiniai darbuotojai, dar 2 nariai skiriami VU Studentų atstovybės nustatyta tvarka.

VU Tarybos nariais gali būti renkami nepriekaištingos reputacijos asmenys, kurių veikla liudija, kad jie suvokia VU misiją, puoselėja VU vertybes, yra motyvuoti rūpintis VU veiklos kokybe ir turi žinių, patirties bei gebėjimų, reikalingų Tarybos narių pareigoms vykdyti.

Kandidatų elgesys turi atitikti VU akademinės etikos kodekso normas, jie negali turėti įsiteisėjusio teismo nuosprendžio ir būti pripažinti padarę nusikalstamą veiką. Kandidatu taip pat negali būti asmuo, atleistas iš tarnybos ar darbo už šiurkštų drausmės pažeidimą arba jei nuo atleidimo yra praėję ne mažiau kaip penkeri metai. Atitiktį šiems keliamiems reikalavimams įvertino VU Senatas ir Centrinė rinkimų komisija.

Teisę rinkti ar būti renkamam pagal atnaujintą ir Senato patvirtintą rinkimų tvarką turi kiekvienas VU akademinės bendruomenės narys, dirbantis VU pagal neterminuotą darbo sutartį arba ne trumpiau kaip trejus metus ir ne mažiau kaip puse etato.

Tarp šių metų rinkimų naujovių – išskirtinis dėmesys lyčių lygybei. Senato atnaujintoje Tarybos rinkimų tvarkoje įtvirtintas lyčių lygybės principas, kuris turėjo būti užtikrintas jau kandidatų kėlimo etape. Tai reiškia, kad į kiekvieną iš devynių pozicijų kandidatų sąrašas buvo tvirtinamas tik tuomet, jei jame buvo bent viena moteris ir bent vienas vyras.

Išankstinis balsavimas vyko spalio 28–29 d.

VU Taryba yra vienas iš trijų VU valdymo organų, kuris sprendžia strateginius aukštosios mokyklos veiklos klausimus: tvirtina organizacijos biudžetą ir strategiją, sprendžia dėl universiteto veiklos krypčių, valdomos infrastruktūros, investicijų bei plėtros. Vienas pirmųjų naujosios Tarybos darbų – rektoriaus rinkimai.