Vėl jauniausius studentus į paskaitas pakvietė Vilniaus universitetas. Gegužės 24 d. prasidėjo VU Vaikų universiteto vasaros paskaitų sesija. Pirmąją šios sesijos paskaitą „Ar pažįsti savo namus?“ skaitė Gamtos mokslų fakulteto ekologijos magistrantas Artiomas Košelis.

Šios paskaitos klausytojai sulaukė ir VU rektoriaus akad. Benedikto Juodkos dėmesio. Rektorius jauniausiems savo kolegoms negailėjo pagyrimų ir patarimų, papasakojo, kuo garsus universitetas, kaip jis įkurtas ir „ką mes čia darome“. Vaikai nusiminė sužinoję, kad šis universitetas yra labai senas. Tačiau rektorius jiems paaiškino, kad kai žmogus senas, tai turbūt yra negerai, bet kai universitetas senas – tai labai gerai, jis turi senas tradicijas, istoriją, tai didžiausias Lietuvoje universitetas. Ir geriausias. O jeigu jie tuo netiki, siūlė paskaityti „Veido“ žurnalą, kuriame paskelbti 2011 m. universitetų reitingai. „Studijuokite, mokykitės ir protingėkite, protingėjimui ribų nėra“, – vaikams linkėjo rektorius.

Iš Vilniaus jėzuitų mokyklos atvykusios dvylikametės Ugnė ir Gabrielė suglumo, kai pamatė tiek daug, anot jų, mažų vaikų, ir suabejojo, ar čia joms bus įdomu. Nors mergaitės žino, kad namus sudaro tėvai, kaimynai, draugai, žaislai ir viskas, kas joms brangu, paskaitoje tikėjosi išgirsti ką nors naujo. Vilniaus Sausio 13-osios vidurinės mokyklos antrokai Konradas ir Nojus labai norėjo į paskaitą – pernai jau buvo abu ir jiems labai patiko. Berniukai buvo konkretesni: jie žino, kad namus sudaro kambariai, rūbinės, pamatai, sienos. Įdomu, ką dar naujo jie čia sužinos?

Lektorius aiškino vaikams ekologijos sąvoką, kas sudaro ekosistemą, kuo mums svarbi mus supanti aplinka, ko reikia, norint sukurti ekosistemą. Beje, į šį klausimą vaikai vienareikšmiškai atsakė – reikia pinigų. „Reikia pastato, šilumos, elektros – tada veiks mokykla“, – paaiškino lektorius. Didelio vaikų dėmesio sulaukė klausimas, kaip galima atskirti gyvūną gamtoje. Triukšmingai ir aktyviai vaikai spėliojo, kieno pėdsakai rodomi skaidrėse, koks gyvūnas pragraužė riešutą, o paukščių garsų pasaulis buvo dar spalvingesnis – pagal skleidžiamus paukščių garsus vaikai bandė atspėti, kam jie priklauso. Pasirodo, zylė yra vienas iš pikčiausių paukščių Lietuvoje – susipykę keli šie mieli paukšteliai gali net akis vienas kitam išdraskyti. O štai baublys net skleisdamas garsus pasako savo vardą „bubu“, tik reikia atidžiai klausyti.

„Ar įsivaizduojate, koks gyvūnas gali gyventi ten, kur labai šalta ir kur labai karšta? Tas gyvūnas vadinasi žmogus“, – sakė magistrantas. Būtent žmogus gali labai paveikti visą ekosistemą. Štai Lietuvoje iš tikrųjų turėtų būti daugiau lapuočių miškų negu spygliuočių, tačiau šie miškai labai mėgsta derlingas dirvas, žmogus iškirto medžius ir dabar Lietuvoje spygliuočių miškų daugiau negu lapuočių. Vaikai sužinojo daug mus supančios gamtos paslapčių. O po paskaitos smalsiausi skubėjo prie lektoriaus stalo, kur galėjo savo rankose palaikyti bebro dantis.

Vaikus atlydėję tėveliai ir mokytojai klausėsi vargonininko Vido Pinkevičiaus paskaitos.

Kita VU vaikų universiteto paskaita jaunųjų studentų laukia kitą antradenį, gegužės 31 d., 15 val. Gamtos mokslų fakulteto Hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos katedros lektorius dr. Vytautas Račkauskas skaitys paskaitą „Kaip žmogus keičia žemės veidą?“.