Birželio 11 d. Latvijoje iškilmingoje ceremonijoje apdovanotos septynios „L’Oréal Baltic“ tarptautinės programos „Moterims moksle“ stipendininkės. Viena iš dviejų lietuvių, apdovanotų šia prestižine stipendija – Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (VU GMC) dirbanti mokslininkė Milda Alksnė. Įvertinimo sulaukė jos pastangos sukurti dirbtinį kaulinio audinio transplantą, kuris būtų pritaikomas atkurti pažeistą kaulinį audinį  žmogaus organizme.

Pagalbos laukia milijonai

Prestižinę stipendiją gavusią VU GMC doktorantę, jaunesniąją mokslo darbuotoją M. Alksnę kasdien galima sutikti šio centro Biochemijos instituto Biologinių modelių skyriuje. Šiuo metu jaunajai tyrėjai – išties aktyvus laikotarpis, nes laiko reikia skirti tiek moksliniams eksperimentams, tiek disertacijai, kurią ji ginsis dar šiemet.

Pasidomėjus, ar užtenka energijos suktis darbuose ir kartu gilintis į disertaciją, M. Alksnė atsako, kad geriausia jos motyvacija – noras padėti žmonėms. „Pažeistas kaulinis audinys ne visais atvejais atsinaujina savaime. Pasaulyje yra milijonai žmonių, kuriems genetinės ligos, vėžiniai susirgimai ar infekcijos pažeidžia kaulinį audinį. Norint išgydyti tokias kaulinio audinio pažaidas reikia dirbtinių kaulo pakaitalų“, – paaiškina ji.

Pasak M. Alksnės, įprastinėmis sąlygomis žmogaus organizme audiniai yra sudaryti iš specifinių ląstelių ir jų suformuoto tarpląstelinio užpildo, kuriame yra įvairių cheminių medžiagų, padedančių ląstelėms bendrauti tarpusavyje.

„Tarpląstelinis užpildas yra atsakingas už audinio formą ir kai kurių jo funkcijų atlikimą. Mūsų tyrimų tikslas yra sukurti dirbtinį tokios aplinkos pakaitalą – karkasą, kuris savo fizinėmis ir cheminėmis savybėmis būtų tinkamas kaulinio audinio ląstelėms augti. Kartu su kolegomis siekiame parinkti tokią konstruojamo karkaso kompoziciją, į kurią įtraukus paciento kamienines ląsteles ar jų produktus būtų pasiektas geriausias kaulinio audinio regeneracijos efektas, – pasakoja ji. – Šiuo metu daugiausia pastangų sutelkėme žandikaulio karkaso modeliui tobulinti. Žinoma, kad daugybė žmonių sendami praranda dantis, jiems reikia implantuoti protezus, tačiau dažnai žandikaulio kaulas jau būna aptirpęs, todėl tenka ieškoti alternatyvų. Būtent tai skatina kurti modelį, kuris galėtų būti pritaikytas pagal individualius paciento poreikius.“

Mokslininkė sako, kad dirbtinius transplantus ji su komanda kuria naudodama naujausias technologijas, tokias kaip 3D spausdinimo metodas, kuris leidžia išgauti paciento kaulinio audinio pažaidos formą tiksliai atitinkančius karkasus. Tokį efektą pasiekti kitais metodais yra labai sudėtinga.

Pastangos sutelktos į audinio funkcionavimą

Vis dėlto M. Alksnė neslepia, kad modernių dirbtinių transplantų kūrimas pasaulyje susiduria su iššūkiais. „Įvairių šalių mokslininkai, dirbantys dirbtinio kaulinio audinio konstravimo srityje, neretai atsimuša į vieną rimtą problemą – naujai sukonstruotame audinyje nevyksta angiogenezės procesai. Paprastai kalbant, naujai sukurtame kaule nesiformuoja kraujagyslių tinklas. Nesusiformavus tinklui, negalimas normalus audinio funkcionavimas“, – teigia ji.

„Mano ir kolegų, su kuriais dirbame, uždavinys – sukurti tokį dirbtinį audinį, kuris skatintų ne tik kaulinio audinio formavimąsi, bet ir angiogenezę“, – ateities planais dalijosi M. Alksnė. Pasak jos, būtent šis projektas ir buvo įvertintas tarptautinės programos komisijos, o gauta stipendija padės siekti užsibrėžtų tikslų.

Svarbu pasitikėti savimi

M. Alksnės gyvenime dominuoja ne tik mokslas. Šeima, asmeninis gyvenimas jai – labai svarbios sritys, nors jas suderinti su profesine karjera ne visuomet labai lengva.„Būti moterimi moksle vis dar yra iššūkis. Ir tai ne vien tik žodžiai – šią situaciją patiriu pati“, – sako „L’Oréal Baltic“ tarptautinės programos „Moterims moksle“ stipendininkė.

„Norisi pajuokauti, kad žinių, įgūdžių, kantrybės, kruopštumo, pastangų reikalauja ne tik mokslinis darbas laboratorijose, disertacijos rašymas, bet ir motinystė. Todėl visur reikia pusiausvyros – karjeroje, šeimoje, auginant vaikus. Tikrai būna akimirkų, kai atrodo, kad šias sritis suderinti sunku. Pavyzdžiui, kartą sūnus popieriaus lapus su medžiaga mano disertacijai panaudojo vietoj piešimo sąsiuvinio. Tokiais atvejais belieka tik šypsotis“, – pasakoja ji.

Tačiau, pasak M. Alksnės, visi iššūkiai yra įveikiami, svarbu to norėti. „Pavyzdžių, kuriais galima sekti, netrūksta. Labai džiaugiuosi, kad pirmoji lietuvė mokslininkė, gavusi stipendiją, kuri šiemet skirta man, buvo mano kolegė, taip pat VU GMC dirbanti dr. Urtė Neniškytė. 2017 m. jai skirtas įvertinimas mus, jos bendradarbius ir bičiulius, paskatino siekti tokių pačių aukštumų. Ir galiausiai pastangos nenuėjo veltui. Todėl ne tik džiaugiuosi gauta stipendija, padėsiančia įgyvendinti mano tyrimus, bet ir kviečiu mokslininkes moteris labiau pasitikėti savimi ir neabejoti, kad visi iššūkiai yra įveikiami“, – sako M. Alksnė.