PCCP (Physical Chemistry Chemical Physics) yra tarptautinis, visame pasaulyje gerai žinomas žurnalas, kuriame publikuojami naujausi originalūs darbai fizinės chemijos, cheminės fizikos ir biofizinės chemijos srityse. Naujausiame žurnalo numeryje galima rasti ir Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų su kolegomis parengtą straipsnį, kuriam žurnalo redaktoriai skyrė vietą ant viršelio, taip pripažindami, jog šis straipsnis – vienas geriausių.

Straipsnis „Tirpiklio poliškumo ir makromolekulių įtaka BODIPY-C10 jautrumui klampai“ yra tęstinio bendradarbiavimo tarp VU ir Fizinių ir technologijos mokslų centro, įtraukiančio tiek institucijų mokslininkus, tiek studentus, rezultatas. Verta pažymėti, kad šio straipsnio autoriai yra Lietuvoje dirbantys Lietuvos tyrėjai: idėjos autorius – VU Chemijos ir geomokslų fakulteto (CHGF) mokslininkas dr. Aurimas Vyšniauskas, VU Fizikos fakulteto mokslininkas dr. Stepas Toliautas šiam straipsniui atliko teorinius skaičiavimus, o VU CHGF studentas Rokas Žvirblis ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentas Artūras Polita – eksperimentinius matavimus. 

Tikslinė mokslo grupė, efektyviai besinaudojanti savo narių kompetencija (eksperimentininkai, teoretikai) ir prieinama infrastruktūra (laboratorijos, skaičiavimų centrai), gali sėkmingai atlikti tarptautinio pripažinimo sulaukiančius tyrimus ir Lietuvoje, o patekimas ant šio žurnalo viršelio tik dar kartą įrodo, kad šis mokslininkų straipsnis  –tinkamas pavyzdys pristatyti naujausias fizikinės chemijos ir cheminės fizikos tendencijas kitiems šios srities mokslininkams. Be to, straipsnis įtrauktas ir į šio žurnalo 2020 m. aktualiausių straipsnių rinkinį.

Straipsnyje aprašomas vieno iš populiariausių molekulinių klampos jutiklių – molekulės, žinomos kaip BODIPY-C10, savybių tyrimas skirtingo poliškumo ir aplink jutiklį esančių kitų molekulių dydžio atvejais. Poliškumas parodo, kiek tirpale linkusios atsiskirti teigiamo ir neigiamo krūvio dalelės ar sritys, o nuo tirpalo molekulių dydžio priklauso erdvės užpildymas aplink jutiklį ir galimybė jį paveikti. Kadangi molekulinis jutiklis „matuoja“ klampą itin mažame tūryje (skirtingai nuo įprastų skysčio takumo ar inercijos testų, kur kartu dalyvauja tūkstančiai tirpalo molekulių), jį naudojant svarbu būti tikram, kad vienodas jutiklio atsakas iš tiesų atitinka vienodą klampą, o skirtingas – pasikeitusią.

Šis tyrimas parodė, kad ir poliškumo, ir aplinkos „grūdėtumo“ pokyčiai turi didelę įtaką BODIPY-C10 veikimui, todėl naudojant jutiklį praktiškai būtina į juos atsižvelgti: klampos skalė, sudaryta mažų molekulių tirpale (būtent tokie dažniausiai naudojami laboratorijos sąlygomis), greičiausiai netiks matuoti klampą tarp gyvos ląstelės baltymų.

Teoriniai skaičiavimai taip pat parodė, kad viena šio jutiklio molekulės dalis (būtent C10) neturi įtakos mūsų tobulinamam jutiklio veikimo modeliui. Tai itin naudinga teoretikams, nes galima sumažinti modeliuojamos molekulės dydį ir sutaupyti laiko. Konkretūs tyrimai apie tai, kiek klampa klampai nelygu ir aplinka aplinkai nelygu, pastaruoju metu jutiklių srityje labai laukiami, nes jie padeda tobulinti jutiklių veikimą ir priartinti galimą jų taikymą praktikoje.