Lapkričio 21–23 d. Lyčių studijų centro organizuotoje tarptautinėje konferencijoje „Lyčių studijos ir tyrimai 2019: šimtmečio pasiekimai ir perspektyvos“ buvo aptariama lyčių tyrimų reikšmė ir problematika. Renginyje vyko net 18 sesijų, perskaityta 70 mokslinių pranešimų, dalyvavo 15 pasaulio šalių mokslininkės ir mokslininkai.

Konferenciją atidarė jos globėja Prezidentė Dalia Grybauskaitė, sveikinimo žodį tarė ir Vilniaus universiteto rektorius prof. Artūras Žukauskas, Seimo narė, Laikinosios moterų grupės pirmininkė Aušrinė Armonaitė, Komunikacijos fakulteto dekanas prof. Rimvydas Laužikas, Europos lyčių lygybės instituto žmogiškųjų išteklių ir komunikacijos vadovė Mira Banerjee, viena iš Lyčių studijų centro įkūrėjų ir ilgametė vadovė prof. Marija Aušrinė Pavilionienė, viena iš centro kūrėjų ir pirmoji jo vadovė doc. Giedrė Purvaneckienė. Sveikinimo kalbas užbaigė ir konstruktyviam darbui konferencijos sesijose pakvietė Lyčių studijų centro vadovė doc. Lijana Stundžė.

Pirmosios konferencijos dienos plenarinių pranešimų sesijas pradėjo prof. M. A. Pavilionienė. Pirmoji savo pranešimą „Strategies and Tactics of the Lithuanian Women’s Movement: Retrospective Analysis of the Century“ pristatė Viliaus unversiteto profesorė Virginija Jurėnienė. Mokslininkė analizavo moterų judėjimą nuo ištakų iki šių dienų ir išskyrė 6 moterų judėjimo etapus, kurie pasižymėjo specifinėmis istorinėmis sąlygomis ir skyrėsi taktikomis, tačiau nebūtinai strateginiais tikslais. Profesorė paaiškino, kodėl, jos nuomone, 1919 m. lapkričio 22 d. yra laikytina ta diena, kai moterys įgavo balsavimo teisę.

Antroji šios sesijos pranešėja – prof. Monika Płatek (Varšuvos universitetas) pranešime „Who’s Afraid of Gender and Why? Gender Studies – the Path for Prospect“ apibūdindama lytį išskyrė kelis galimus būdus – nuo lyčių studijų kaip akademinės disciplinos iki politinio judėjimo. Profesorė itin akcentavo lyčių tyrimų prasmę, nes jie turi realias perspektyvas ne tik akademinėje aplinkoje, bet ir visuomenėje.

Antrąją plenarinę sesiją vedė doc. G. Purvaneckienė. Šioje sesijoje pranešimus skaitė mokslininkai iš Erebru universiteto Švedijoje. Prof. Liisa Husu (pranešimas „Scientific Careers, Scientific Organisations, and Knowledge Production: Why and How Does Gender Matter?“) analizavo lyties perspektyvas ir aspektus akademinėje karjeroje, remiantis pastaraisiais dešimtmečiais įvykusiais lyčių tyrimų pokyčiais mokslo bendruomenėse. Profesorė pristatė ir naujausias Europos ir nacionalinės politikos iniciatyvas, kaip spręsti problemas, susijusias su mokslinių tyrimų politika siekiant lyčių lygybės moksle. Prof. Jeffas Hearnas pranešime „What are Critical Studies on Men and Masculinities? And Why are They Needed?“ pristatė vyrų ir vyriškumo tyrimų pokyčius pastaraisiais dešimtmečiais ir keletą tolesnių šių tyrimų taikymo būdų bei galimybių.

Erebru universiteto Švedijoje mokslininkė prof. Liisa Husu. E. Kurausko nuotr.

Trečiojoje plenarinėje sesijoje, kurią vedė prof. Anna-Maija Lämsä iš Suomijos (School of Business and Economics), pranešimą „Tracking Intersectionality Over Time: History, Context and Employment Practices in International Airlines“ skaitė Kanados Saint Mary‘s universiteto moksininkai –  prof. Jean Mills ir prof. Albertas Millsas. Pranešėjai pristatė tarptautinių oro linijų bendrovių diskriminacijos darbo vietoje tyrimų išvadas ir akcentavo istorijos ir konteksto įtaką formuojant lyties, rasės, klasės, tautybės suvokimą.

Iš Italijos atvykusi prof. Giovanna Laura De Fazio (Modenos ir Emilijos Redžo universitetas) pristatė savo pranešimą „Stalking and Intimate Partner Violence among Women and Men in a Criminological Perspective“, kuriame nagrinėjo persekiojimo ir smurto temą artimojoje aplinkoje kriminologiniu požiūriu. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas teisės aktų pakeitimams atsižvelgiant į naujausius tyrimus ir jų rezultatus.

Kitomis konferencijos dienomis skaitomi pranešimai pasižymėjo didele temų įvairove:  lyčių, motinystės, vyriškumo reprezentavimas žiniasklaidoje ir reklamose; smurto prieš moteris priežastys ir suvaldymo būdų analizė; moterų reprodukcinės teisės; lyčių lygybės integravimas į mokslinius tyrimus ir inovacijas. Nemaža dalis mokslinių pranešimų buvo skirta lyčių padėčiai ir problemoms darbo rinkoje, dirbančių tėvų situacijai, moterų karjerai, moterims verslininkėms, moterims moksle, queer studijoms bei trans* aktyvizmui ir kt.

Konferencijos sesijose mokslininkai ne tik skaitė pranešimus, bet ir dalyvavo renginiuose, kuriuose buvo diskutuojama lyčių lygybės klausimais. Teatras „4 ROOM“ surengė improvizacinį pasirodymą, buvo įkurta improvizuota radijo studija, kuriai dalyviai sugalvojo „Radio GENDER“ pavadinimą, sukūrė šaukinius bei reklamas. Tarptautinės konferencijos metu vykę renginiai ir susitikimai leido užmegzti ir naujus kontaktus, kalbėti apie bendrus ateities projektus ir būsimas veiklas.