Rugsėjo 16 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su šalies universitetų rektoriais ir aptarė rengiamas Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, taip pat priemones, kurios yra būtinos studijų kokybei ir aukštųjų mokyklų veiklos efektyvumui gerinti. Susitikime buvo aptarti ir naujos 2014–2020 m. Europos Sąjungos finansinės paramos mokslui ir studijoms prioritetai.

Susitikime prezidentūroje dalyvavo Vilniaus universiteto l. e. p. rektorius prof. habil. dr. Jūras Banys.

Švietimo ir mokslo ministerija yra parengusi Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, kurias Seimas planuoja priimti rudens sesijoje. Šios pataisos numato sutarčių tarp aukštųjų mokyklų ir valstybės sudarymą, galimybę trumpinti studijų trukmę, naujus aukštosios mokyklos tarybos formavimo principus.

Pasak Prezidentės, Lietuva turi kelti studijų kokybę, tačiau dabartinė sistema skatina aukštąsias mokyklas siekti ne studijų kokybės, o studentų kiekybės. Valstybės vykdomas specialistų rengimo finansavimas turi tapti investicija į šalies ateitį, todėl aukštosios mokyklos turi prisiimti didesnę atsakomybę tiek už studijų programas, tiek už savo veiklos efektyvumą.

„Kokybiškos studijos – investicija į Lietuvos ateitį. Aukštųjų mokyklų beatodairiškas pelno vaikymasis, kai siekiama tik studentų kiekybės, sumenkina aukštojo mokslo kokybę. O aukštojo mokslo kokybė yra pats svarbiausias dalykas, kurio turi siekti aukštosios mokyklos,“ – po susitikimo teigė Respublikos Prezidentės vyriausioji patarėja, Švietimo, mokslo ir kultūros grupės vadovė Rūta Kačkutė.

R. Kačkutės teigimu, svarbu, kad Mokslo ir studijų įstatymo pataisos būtų žingsnis į priekį, o ne atgal, todėl jos turi būti priimtos tik gerai apsvarsčius ir atsižvelgiant į socialinių partnerių pateiktus pasiūlymus, kad nebūtų pažeista šalies Konstitucija. Todėl reikia rimtų ir sutelktų diskusijų.

Susitikime buvo aptartas studijų trukmės klausimas. „Aukštojo mokslo siekiantiems žmonėms turi būti sudaryta galimybė studijuoti intensyviau. Pasaulio universitetai geba parengti aukšto lygio specialistus per trumpesnį laiką. Tai padaryti turi būti pajėgūs ir Lietuvos universitetai, tačiau ne kokybės sąskaita“, – sakė Prezidentė.

Prezidentės teigimu, aukštųjų mokyklų jungimasis turi būti laipsniškas ir vykti pačių universitetų iniciatyva, Tai reikia daryti palengva ir labai atsakingai, ir tai yra didelių diskusijų klausimas.

Universitetai turi aktyviau bendradarbiauti, rengti jungtines studijų programas ir dalyvauti bendruose moksliniuose tyrimuose.

2014–2020 m. planuojama Europos Sąjungos finansinė parama mokslui ir studijoms sieks 2,058 mlrd. litų. Susitikime buvo aptartas ES struktūrinių lėšų panaudojimas. Pasak Prezidentės, svarbu, kad ES lėšos būtų nukreiptos ne tik į infrastruktūros gerinimą, bet ir į aukštojo mokslo ir studijų kokybės gerinimą, nes tai išlieka pats svarbiausias aukštųjų mokyklų uždavinys.

Valandą trukusiame susitikime nebuvo lengva išsamiai aptarti visus aktualius klausimus. R. Kačkutė pažymėjo, kad, be jau minėtų klausimų, buvo diskutuojama apie studijų kokybės gerinimą. Tai ir stojimo į aukštąsias mokyklas karteles nustatymas, sutartys tarp universiteto ir valstybės, atstovaujamos Švietimo ir mokslo ministerijos, kuriose bus labai konkrečiai aptarti tam tikri dalykai ir kurios bus tarsi valstybės įrankis stebėti ir garantuoti aukštojo mokslo kokybę.

Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) prezidentas, Kauno technologijos universiteto rektorius prof. Petras Baršauskas irgi sutinka, kad dabar esanti aukštųjų mokyklų finansavimo sistema nėra labai skatinanti siekti kokybės. Kaip svarbius kokybinius rodiklius jis išskyrė priėmimo į šalies universitetus sąlygų suvienodinimą, minimalios ribos patekti į universitetą nustatymą.

Švietimo ir mokslo ministras prof. Dainius Pavalkis nemano, kad vienodo stojamojo balo nustatymas į visas aukštąsias mokyklas Lietuvoje būtų teisingiausias žingsnis. Anot ministro, reikia vertinti regionų specifiką, prestižinių universitetų specifiką, bet tokio balo atsiradimas būtų reikšmingas žingsnis studijų kokybės gerinimo link.

LURK prezidentas neišvengė aktualių klausimų. Nors apie studijų laiko sutrumpinimą susitikime su Prezidente nekalbėta, bet atsakydamas į šį klausimą prof. P. Baršauskas kalbėjo: „Tik universitetinis aukštasis mokslas šito nepadarys vienas, čia reikia žiūrėti ir į švietimo reformą, finansavimo sistema taip pat turi tai skatinti. Jeigu finansavimo sistema skatina turėti studentą ilgiau, žinoma, universiteto interesas bus ilgiau jį laikyti, reikia kompleksiškai spręsti tuos dalykus.“

Ir LURK prezidentas, ir ministras pritaria nuomonei, kad aukštasis mokslas neturėtų būti visiškai nemokamas. „Pati socialiai teisingiausia sistema, kada nedidelę dalį moka visi studentai, likusią dalį moka valstybė, bet ją nelengva įvesti į mūsų gyvenimą“, – tokia LURK prezidento nuomonė. Jam antrino ir ministras: „Tam tikras žmonių prisidėjimas prie mokslo turėtų būti. Bet čia yra konfliktas su LR Konstitucija, todėl tie klausimai labai greitai neišsispręs.“

Prof. P. Baršauskas kol kas nemato universitetų jungimosi iniciatyvų. „Jei visai atvirai, tokių galimybių nematau. Universitetai patys šito nepadarys, turi atsirasti valstybės skatinimo sistema“, – sakė profesorius. Jis siūlė vengti greitų neapgalvotų sprendimų, padaryti gilią analizę ir tada apie tai kalbėti. „Turi būti ne jėgos principas, o motyvacija, nes tai yra bendruomenė, didelė visuomenės dalis, ir nėra taip paprasta“, – aiškino prof. P. Baršauskas.

„Esminis dalykas įstatyme – universitetai yra valstybės finansuojamas darinys ir priimant sprendimus neturėtų būti absoliučios autonomijos. Vis tiek turėtų būti derinama su valstybe“, – taip apibendrino esminį Mokslo ir studijų įstatymo ypatumą švietimo ir mokslo ministras prof. D. Pavalkis.

Studijų sutartyse numatomas minimalaus balo įvedimas, mokančiųjų už studijas savo lėšomis skaičiaus nustatymas, pagrindinių studijų krypčių apibrėžimas (tarkim, technologijos universitetas – pagrindinės jo darbo kryptys yra technologijos mokslai). Ministerija žada bent trejiems metams prognozuoti, kiek finansuos studentų, kur investuos ES struktūrinių fondų lėšas – tai universitetams užtikrintų stabilesnį darbą.