Senieji vilniečiai dar prisimena, kad pastatas Pilies g. 29 vadintas Franko namu. Nuo pat XIX a. pradžios čia gyveno Vilniaus universiteto profesoriai.

Prof. Jozefas Frankas (1777–1842) buvo labai gyvybingas žmogus, žaižaruojantis sąmoju ir išmonėmis. Sakoma, kad ir balandžio pirmosios pokštai Vilniuje nuo jo prasidėję. Profesorius J. Frankas savo namuose apgyvendindavo į Vilnių gastrolių ar ilgesniam laikui atvykusius muzikantus, solistus. Tąkart svečiavosi žymus dainininkas Tarkvinis. Tai buvo mielas storuliukas italas, atliekantis soprano partijas. Kaip žinoma, tuo metu italų opera solistus išsiaugindavo iš vaikystėje kastruotų Neapolio berniukų.

Ir štai kartą vakaroti profesoriaus svetainėje susirinkusi draugija aptarinėjo Europoje plintantį „Prima aprilis“ paprotį iškrėsti pokštų draugams ir pažįstamiems. „Tik visiški naivuoliai gali pakliūti ant tokios meškerės“, – pareiškė rimtuolis profesorius Andrius Sniadeckis. Bet netruko ateiti ir balandžio pirmoji… A. Sniadeckis gauna per pasiuntinį tokį raštelį iš kolegos J. Franko: „Nelaimė mano namuose – šį rytą Tarkvinis, neatsargiai skusdamasis barzdą, persipjovė gerklę. Bičiuli, gelbėk!“ Gydytojas atbėgo sukaitęs ir uždusęs. J. Frankas nuoširdžiai padėkojo kolegai už paslaugumą, kartu pridurdamas, kad, deja, italų sopranams barzdos neauga net balandžio pirmąją…