Švietimo ir mokslo ministerijoje pristatytas atnaujintas Nacionalinio mokslo centro Vilniuje projektas. Palyginti su praėjusiu susitikimu, vykusiu lapkritį, smarkiai pasistūmėta į priekį. Kartu su projekto partneriu Vilniaus universitetu (VU) ir rėmėjais Nacionaliniam mokslo centrui Vilniuje nustatyta konkreti vieta ir numatyti preliminarūs finansavimo šaltiniai.

VU Plėtros direkcijos parengtame pirminiame projekte siūloma mokslo centrą įkurti pačiame sostinės centre – rekonstruojamame VU Planetariumo pastate Konstitucijos prospekte ir moderniam gyvenimui prikelti istorinį pastatą, kuriame yra vienintelis Baltijos šalyse specializuotas astronomijos ir gamtos mokslų informacijos centras.

Pasak VU mokslo prorektoriaus prof. Rimanto Jankausko, VU, vienos seniausių ir žymiausių aukštųjų mokyklų regione, statute įtvirtinta „nepaneigiama Universiteto pareiga ir neatimama teisė stiprinti Lietuvos ir pasaulio pažintines ir kūrybines galias“. Ši misija grindžiama, be kita ko, suvokimu, kad VU, per šimtmečius tapusio nacionalinės reikšmės mokslo ir kultūros židiniu, statusas sukuria ypatingas priedermes VU bendruomenei ir visuomenei. Tad būsimo mokslo populiarinimo centro Vilniuje įkūrimas – dėsningas tai įtvirtinantis žingsnis. VU, turėdamas didžiulę patirtį, didžiulį įdirbį ir jausdamas savo visuomeninę pareigą, tokiam centrui pasiruošęs atiduoti ir dalį infrastruktūros – pagrindinė koncepcija formuojama remiantis moderniu VU Planetariumo atnaujinimu.

Projektą pristatęs sostinės meras Remigijus Šimašius pabrėžė, kad, pasidairius į Lenkijos bei kitų šalių patirtis, matoma, jog mokslo centrai paprastai įsikuria sostinėse. Vilniuje kuriamas Nacionalinis mokslo centras taps išskirtiniu Lietuvoje ir regione interaktyviu mokslo, technikos, edukacijos centru, kuris bus nauja moderni erdvė jaunimui ir šeimai ateiti ir kurti, eksperimentuoti.

„Esu tikras – jei norime kūrybingos pažangios Lietuvos, Nacionalinis mokslo centras turi atsirasti Vilniuje – sparčiausiai besivystančiame, atvirame  naujovėms ir pasaulio pradedančiosioms įmonėms centre. Sostinėje apsilanko 80 proc. į Lietuvą atvykstančių turistų, steigiasi 80 proc. tarptautinių technologijų kompanijų. Unikaliam mokslo centrui radome geriausią  vietą Vilniuje tarp stipriausių mokslo partnerių – kurti, ekperimentuoti, paliesti, paragauti modernų mokslą, sužadinti jaunimo fantaziją, smalsumą“,  – sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Tarp VU Planetariumo, Nacionalinės dailės galerijos bei Energetikos ir technikos muziejaus – atstumas tik 600 metrų. Šioje vietovėje susitelkusi mokslo ir meno bendruomenė, rengiamos kilnojamosios ekspozicijos, vyksta edukaciniai renginiai, yra tinkama infrastruktūra, geras architektūrinis kontekstas, puikus susisiekimas tiek viešuoju transportu, tiek miesto dviračiais, jau yra automobilių statymo infrastruktūra, pasivaikščiojimams skirti takai ir laisvalaikio zonos Neries krantinėje.

Svarbiausia šiame Mokslo centre – edukacijos funkcija, todėl VU Plėtros direkcijos parengtame pirminiame projekte numatyta, kad Planetariumo pastate bus iki 5500 kv. m  ekspozicijų ir laboratorijų erdvės: mokslo atrakcionų parkas (eksploratoriumas), mokomųjų laboratorijų kompleksas, Planetariumas – stebėjimų aikštelė ant stogo, kupolas su 160 vietų Žvaigždžių sale, apie 150 vietų amfiteatrinė salė ir Mokslo parkas – atvira erdvė aplink Mokslo centrą. Centras orientuosis į jaunimui svarbias išmaniąsias specializacijas. Mokslo centre numatytos tokios unikalios lietuviškos erdvės kaip VMG virtuvė – mokslinė laboratorija, „Thermo Fisher“ ląstelių bioklasė, Robotikos akademijos programavimo kambarys.

Vilniaus savivaldybė atkreipė dėmesį, kad Mokslo parkas kurtųsi unikalioje jau pradėtoje tvarkyti  miesto teritorijoje, kur yra sąveika su Neries pakrantės investicijomis į pasivaikščiojimų takus ir laisvalaikio, sporto erdves po atviru dangumi. Iš 10,5 mln. eurų miesto investicijų Neries pakrantėms apie 2,5 mln. eurų skirta su Mokslo centru susijusioms erdvėms po atviru dangumi. Taip kuriama fizinio ir mokslinio aktyvumo dermė.

„Matome, žinome ir esam pasirengę Vilniuje parodyti, kad mokslas gali būti patrauklus ir smagus, kad  muziejus ir mokslas – ne kažkas apdulkėjusio, o įtraukiantis spalvingas įdomus pasaulis“, – sako VU prorektorius prof. R. Jankauskas. VU Mokslo centrui pasiruošęs dovanoti dalį infrastruktūros.

Skaičiuojama, kad Mokslo centro steigimo Vilniuje finansavimo poreikis – 13,5 mln. eurų, iš kurių 2 mln. eurų – miesto lėšos, likęs finansavimas – ES ir privačios lėšos.

Suplanavusi turimus resursus ir investicijas, Vilniaus miesto savivaldybė kartu su suinteresuotomis šalimis – valstybės, universitetų ir verslo atstovais įsteigs viešąją įstaigą, kurią lygiomis dalimis valdys trys partneriai. Su konsultantų „Sorainen“ pagalba patobulintas Mokslo centro valdymo modelis yra efektyvus, dinamiškas ir užtikrina aiškų dalininkų dalyvavimą. Mokslo populiarinimo edukacinis tarptautinės reikšmės objektas Vilniuje duris gali atverti 2018 m. Skaičiuojama, kad Mokslo centrą per metus aplankytų iki 200 tūkst. žmonių, tai atneštų apie 1,6 mln. eurų pajamų.

Mokslo centro Vilniuje idėja parengta bendradarbiaujant su Koperniko mokslo centru (Lenkija), AHHAA (Estija), CERN (Europos branduolinių mokslinių tyrimų centru).

Visą idėjos pristatymą galima pamatyti čia.