Romantizuotą archeologo – nuotykio ieškotojo portretą, mums suformuotą kino filmų, dažnai išsklaido tikrųjų šios srities specialistų pasakojimai. Archeologiniams tyrimams vykstant strategiškai svarbių objektų tiesimo metu, reikalingas greitis, ištvermė, aštrus protas ir prisitaikymas prie bet kokių oro sąlygų. Šiuo metu atliekami dujotiekio tarp Lietuvos ir Lenkijos jungties apie Baltijos jūrą tiesimo darbai tapo nauja patirtimi Lietuvos archeologams. Apie kilusius iššūkius, archeologinius radinius, verslo požiūrį į archeologus ir bendradarbiavimo subtilybes pasakoja tyrimo vadovas, Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto profesorius Albinas Kuncevičius.

Pasitikėjimas VU – įdirbio ir kokybiškų studijų rezultatas

Dujotiekio projektas atveria naujas galimybes Lietuvos archeologams, kurie 165 km ilgio būsimo dujotiekio teritorijoje vykdo plataus masto archeologinius tyrimus. Tam, kad būtų įmanoma greitai ir kokybiškai įgyvendinti dujotiekio tiesimo ir archeologinių darbų projektą, jėgas suvienijo Klaipėdos universitetas, Lietuvos istorijos institutas, VšĮ „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“, UAB „Kultūros vertybių paieška“, projekto užsakovė AB „Amber Grid“ ir vykdytoja UAB „Alvora“, o visas archeologinio projekto valdymas ir organizavimas buvo patikėtas VU.

„VU atsakingas už viso archeologinio projekto valdymą nuo teisinių, finansinių klausimų sprendimo iki archeologinių žvalgomųjų ir detaliųjų tyrimų vykdymo. Mano galva, VU vadovavimas tokiam projektui yra ankstesnio mūsų universiteto darbų įvertinimas, parodantis didelį kolegų archeologų pasitikėjimą“, − džiaugėsi projekto vadovas prof. A. Kuncevičius.

VU Archeologijos katedros tikslas − parengti būsimus profesionalius archeologus, kurie dirbs mokslinėse ir privačiose archeologinėse institucijose, muziejuose, paminklosaugos įstaigose ar mokslo centruose. Profesoriaus manymu, tai, kad didžioji dalis Lietuvos specialistų baigė archeologijos studijas VU, turėjo įtakos pasirenkant VU vadovauti archeologiniam dujotiekio projektui.

„Nors archeologiniai kasinėjimai nėra mūsų katedros pagrindinė veikla, jie vyksta nuolat, tad studentams suteikiama galimybė prisiliesti prie svarbiausių archeologinių radinių per kiekvieną vasarą atliekamas archeologines praktikas. Kasmet vykdome kasinėjimus Kernavėje, ilgą laiką dirbome Dubingiuose, taip pat tyrėme unitų palaidojimus Vilniuje, suradome partizanų, tarp jų Adolfo Ramanausko-Vanago, palaidojimo vietas. Šie radiniai svarbūs tiek istorijai, tiek visuomenei, tad VU kaip institucija ir kiekvienas studentas bei tyrėjas, prisidėjęs prie šių darbų, gauna neįkainojamą patirtį ir aplinkinių įvertinimą“, – įsitikinęs prof. A. Kuncevičius.

Pasitelkti iki tol nenaudoti archeologinių tyrimų metodai

Prof. A. Kuncevičius pažymi, kad dujotiekio projektas išskirtinis ne tik gausia ir įvairiapuse tyrėjų komanda, bet ir iki šiol Lietuvoje nenaudotais archeologinių tyrimų metodais.

„Archeologai įsipareigojo atlikti trijų tipų mokslinius tyrimus būsimoje 165 km ilgio dujotiekio trasoje. Pirmiausia vykdomi archeologiniai žvalgymo darbai naudojant dronus.  Po to, kai 10–14 m pločio dujotiekio trasos ruože nukasamas paviršinis iki 0,2–0,3 m storio žemės sluoksnis, vykdomi žvalgomieji archeologiniai tyrimai stebint atsidengiančius sluoksnius ir pasitelkiant metalo ieškiklius. Paskutiniame lauko tyrimų etape, dar iki iškasant griovį, kuriame ir bus klojami dujotiekio vamzdžiai, atliekami detalieji archeologiniai tyrimai – visiškai ištiriami surasti archeologiniai objektai“, − pasakoja prof. A. Kuncevičius.

Lietuvoje ilgų naujai įrengiamų trasų vietose iki šiol buvo privalomai atliekami tik archeologiniai žvalgymai: surenkama jau žinoma informacija apie kultūros vertybes ir archeologijos paminklus. Tad toks tyrimo metodas, kai visoje žemės judinimo trasoje – tiesiant naują geležinkelį, autostradą ar dujotiekį, nuimamas paviršinis žemės sluoksnis ir vykdomi žvalgomieji archeologiniai tyrimai su metalo ieškikliais, mūsų šalyje naujas, nors Europoje naudojamas jau seniai.

„Prancūzijos nacionalinis prevencinės archeologijos tyrimų institutas išsiaiškino, kad pasitelkus šį metodą Prancūzijoje vien tiesiant naujas greitųjų traukinių geležinkelių linijas svarbūs archeologiniai objektai vidutiniškai aptinkami kiekviename kilometre. Lenkijos vyriausioji krašto kelių ir autostradų direkcija teigia, kad per 14 bendradarbiavimo su archeologais metų buvo surasta apie 80 tūkst. archeologinių objektų ir net apie 2,5 milijono archeologinių radinių“, – taikyto metodo privalumus įžvelgia archeologas.

Fiksacijos procesas Šventininkuose

Radiniai – nuo sėklų ir žiedadulkių iki kaimo gyvenviečių

Prof. A. Kuncevičius džiaugiasi, kad pasitelkti nauji archeologinių tyrimų metodai jau davė rezultatų – surasta keliolika naujų archeologinių objektų, kurių dauguma datuoti akmens ir bronzos amžiais (X–I tūkst. pr. Kr.). Be to, ištirta dalis romėniškojo laikotarpio gyvenvietės (II–V a.), surasti ir iš dalies ištirti XIV–XVI a. bei XVI–XVII a. kapinynai, surastos iki tol nežinomos XIV a. ir XVI–XVII a. kaimavietės vietos, XVI–XVII a. dvarvietės vieta.

„Suradome ir toliau tirti perdavėme daugybę radinių, vyksta sluoksnių ir ten surastų augalų sėklų, žiedadulkių, gyvulių kaulų tolesni paleobotaniniai, paleozoologiniai, radiokarboniniai datavimo tyrimai. Vadinasi, turėsime Lietuvos teritorijos – nuo seniausios Lietuvos sostinės Kernavės iki Užnemunėje buvusių jotvingų žemių  –archeologinį pjūvį, nuo seniausių laikų iki XVIII a.“, – pasakoja profesorius.

Projekto vadovo nuomone, tokiems radiniams tirti Lietuvoje turime solidžius ir puikiai įvertintus antropologijos (VU MF), paleozoologijos ir paleobotanikos tyrimų (VU IF), radiokarboninių tyrimų („Vilnius Radiocarbon“) mokslinius centrus, aprūpintus puikia, modernia įranga, o juose dirba aukščiausios kvalifikacijos mokslininkai.

„Archeologiniai tyrimai jau seniai tapo kompleksiniai. Kastuvai ir mentelės kasinėjimuose tebėra nepakeičiami, bet kartu su jais jau seniai naudojami GIS duomenys, georadarai, metalo ieškikliai ir daug kitų dalykų. Tad mūsų darbai ir tyrimų įranga, ypač kalbant apie dujotiekio trasoje vykdomus archeologinius tyrimus, niekuo nesiskiria nuo kolegų panašių darbų kitose ES šalyse“, – sako prof. A. Kuncevičius.

Visuomenės švietimas keičia požiūrį į archeologinius tyrimus

Darbų stabdymas dėl archeologinių tyrimų tampa nemaloniu iššūkiu ir kelia daug nepatogumų statybininkams ir užsakovams, nors tokie veiksmai griežtai reglamentuoti Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo. Prof. A. Kuncevičius pastebi, kad archeologinių darbų užsakovai labai skirtingi, bet panašūs iššūkiai kyla kalbant apie bet kokio kultūrinio paveldo išsaugojimą – senamiesčius, architektūrą, dailę, istoriją, archeologijos objektus.

„Kai nėra supratimo, kodėl kultūrinis ir istorinis paveldas yra svarbus, tuomet ir kyla problemų. Situacija keičiasi tiek, kiek keičiasi mūsų supratimas, tiek, kiek mes ir už tai atsakančios institucijos komunikuojame su visuomene, kiek naudotojai supranta paveldo svarbą ir atsakomybę jį saugant“, – teigia archeologas.

Pasak prof. A. Kuncevičiaus, dujotiekio projekto vykdymo metu užsakovams, šiuo atveju AB „Amber Grid“ ir UAB „Alvora“, archeologai ir Kultūros paveldo departamentas, turėjo ilgokai argumentuoti žvalgomųjų tyrimų būtinumą. Derybos dėl darbų apimčių, kiekio, kainos ir terminų buvo ilgos ir sunkios. Tačiau svarbiausia, kad abi įmonės supranta archeologinių tyrimų svarbą ir bando spręsti iškilusias problemas. Archeologai savo ruožtu deda visas pastangas, kad moksliniai tyrimai netrukdytų užsakovų darbams.

„Viskas labai priklauso ir nuo užsakovo supratimo ir geranoriškumo. Sustabdžius darbus, statybinė technika perkeliama į kitą vietą, o kolegos archeologai dirba nepaisydami nei laiko, nei lietaus ar šalčio. Atsižvelgiant į įtemptą darbų grafiką, dujotiekio archeologiniai detalieji tyrimai vyko net iki praėjusių metų gruodžio mėnesio, o žvalgomieji tyrimai Užnemunėje tebevyksta net ir šiuo metu, nepaisant karantino ir žiemos, nes galutinis statybos darbų terminas nepasikeitė, o dujotiekio statybos darbai nebuvo ir nėra stabdomi“, − pasakoja profesorius.

Žvalgymai su ieškikliu

Tarpdisciplininis bendradarbiavimas padeda spręsti istorijos mįsles

Prof. A. Kuncevičiaus mokslinių tyrimų laikotarpis – viduramžiai, o juose dar yra daug neištirtų mįslių. Vienos tokių – Lietuvos istorinių sostinių kaita, Mindaugo krikšto vieta, pagoniškų šventviečių vaizdas, didžiųjų kunigaikščių palaidojimų vietos: Šventaragio slėnis, Algirdo kapavietė, Vytauto kapas ar svarbių istorinių mūšių vietų suradimas.

„Džiaugiuosi, kad turėjau gerus archeologijos mokytojus, kai vyko Valdovų rūmų tyrimai. Ten ir išmokau kasinėti seniausius Lietuvos mūrus. Vėliau tyriau mūrinės Senųjų Trakų pilies liekanas – iki tol ši Kęstučio pilis ir vieta, kur gimė Vytautas, buvo laikoma tik medinės pilies vieta. Su kolegomis atradome Dubingių pilies Radvilų rūmų vietą ir šios giminės pradininkų kapavietę“, − prisimena mokslininkas.

Anot prof. A. Kuncevičiaus, senųjų amžių, ypač laikotarpio iki rašytinių šaltinių atsiradimo, archeologiniai tyrimai neįsivaizduojami be tarpdisciplininio bendradarbiavimo. Čia archeologai dirba kartu su kalbininkais, genetikais, istorikais ir kitų specialybių mokslininkais. Istorikai turi įvairių mokslinių tyrimų metodų, bet būtent jų derinimas su archeologiniais radiniais suteikia didžiausią vertę. Profesorius sako, kad tai puikiai matyti tiriant Vilniaus istoriją.

„Vilnius pirmą kartą paminėtas 1323 m., bet kaip tas miestas atrodė, kaip jis keitėsi, ypač laikotarpiu nuo Gedimino laiškų iki pirmojo XVI a. antroje pusėje išspausdinto Vilniaus plano, gali paaiškinti tik archeologija. Be Vilniaus, yra dar ir kiti senieji Lietuvos miestai, pilys ir rūmai, dvarvietės ir kaimavietės, pagoniško kulto ir senųjų bažnyčių vietos. Todėl dirbant galima atrasti net ir labai retų bei svarbių dalykų. Neįmintų mįslių, kurias gali išaiškinti archeologai, liko daugybė, tačiau nauji tyrimų metodai leidžia tikėtis itin įdomių atradimų. Istorijos pažinimas niekada nebus baigtinis“, – įsitikinęs prof. A. Kuncevičius.