Spręsti klimato kaitos problemas gali būti likę vos 5–20 metų. Jei nebus imamasi veiksmų, gali pasikeisti ištisos ekosistemos, žmonės kai kuriose teritorijose nebegalės gyventi dėl ekstremalių oro sąlygų, sako Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakulteto profesorius Andrejus Spiridonovas tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“. Jau tobulinamos technologijos, skirtos neutralizuoti išskiriamą anglies dvideginį (CO2), tačiau jos dar plačiai netaikomos.
Pasak prof. A. Spiridonovo, klimato kaita vyksta ilgesniais laiko tarpais nei, pavyzdžiui, COVID-19 pandemija, todėl sunkiau ją pakeisti, perdaryti.
„Į atmosferą išmetamas CO2 joje ir lieka, taip pablogindamas sąlygas visai žmonijai egzistuoti. Greiti įvykiai prikausto mūsų dėmesį, tačiau spręsti klimato kaitos problemai nebėra daug laiko iki tol, kol bus peržengti tam tikri lūžio taškai“, – tvirtina jis.
Profesoriaus teigimu, Rusijos karo prieš Ukrainą nulemta geopolitinė krizė iš dalies yra maitinama klimato sąskaita. Siekiant sumažinti diktatūrų efektą, reikėtų kuo greičiau pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių ir nebemokėti joms pinigų.
„Rusija turi dujų ir naftos, globali rinka gali jų netekti. Galima investuoti į atsinaujinančius energijos šaltinius, bet tai turbūt nėra labai lengva, nes tam reikia retųjų metalų, mineralų, aukštųjų technologijų. Šie metalai ir mineralai yra koncentruoti keliose vietose, pavyzdžiui, kritinių metalų daugiausia yra Kinijoje“, – teigia prof. A. Spiridonovas.
Dar galima kovoti su klimato kaita
Pasak VU mokslininko, reikia itin stengtis, kad pasaulio klimatas atšiltų ne daugiau kaip 1,5 °C.
„Buvo paskaičiuota, kad daug šalių, dabar išlaikančių pusiausvyrą, ją prarastų. Pavyzdžiui, pradėtų tirpti amžinasis įšalas ir leistų metaną, kuris dar pagreitintų šiltėjimą. Jei Grenlandijos ledynai pradės tirpti, jie nebesustos. Dabar juos gelbėja didelis jų aukštis virš jūros lygio, nes ten oras yra šaltesnis.
Manoma, kad kai kurie ledynai prie Vakarų Antarktidos jau dabar yra nestabilūs. Jei jie atsikabins, jūros lygis pakils 2 metrais. Taip dings kelių šimtų milijonų žmonių gyvenamoji vieta, kils migracijos banga“, – sako prof. A. Spiridonovas.
Profesorius vardija, kad gali pasikeisti ekosistemos: drėgnieji miškai virs savanomis, dykynėmis, ten, kur buvo savanos, gali pradėti formuotis kopų laukai.
Audra / Flickr.com nuotr.
Didžiuliuose plotuose gali pasirodyti per karšta žmonėms gyventi, pavyzdžiui, taip dėl karščio ir drėgmės galėtų nutikti aplink Viduržemio jūrą.
„Labiausiai teršia vidutinės platumos – mes, tačiau labiausiai kentės žmonės, kurie prie to prisidėjo mažiausiai: Afrikoje, Pietų ir Pietryčių Azijoje, Pietų Amerikoje. Klimato pabėgėliai plūs visur, kur įmanoma“, – tikina Chemijos ir geomokslų fakulteto dėstytojas.
Pasak prof. A. Spiridonovo, nors klimatas šyla, žiemos gali tapti šaltesnės.
„Yra skaičiavimų, kad stratosferinis poliarinis sūkurys silpnėja, todėl kaista stratosfera, ateina šalto oro masės iš šiaurės poliaus, tad žiemos gali būti neįprastai šaltos“, – sako jis.
Mokslininko teigimu, jei Grenlandijos ledynų ledas masiškai ištirptų, išsilietų ten besikaupiantys ežerai, būtų sutrikdyta Golfo srovė.
„Tada Europoje galėtų prasidėti porą šimtų metų truksiantis labai stipraus šalčio periodas – čia būtų kaip Aliaskoje, nebūtų įmanoma auginti įprastų kultūrų. Kai visas pasaulis keptų, šiaurės pusrutulyje galėtų vykti šalčio anomalija“, – priduria prof. A. Spiridonovas.
Yra būdų sustabdyti klimato kaitą
Anot profesoriaus, klimatologai Lietuvai prognozuoja įvairius scenarijus. Jei nebūtų imtasi jokių veiksmų, eksponentiškai daugėtų ekstremalių įvykių: sausrų, liūčių, šalčio epizodų žiemą, audrų, potvynių. Todėl reikia mažinti CO2 išmetimo greitį ir ieškoti technologijų, kurios efektyviai pašalintų ir palaidotų CO2.
Esama įvairių technologinių sprendimų, tačiau jie dar nėra taikomi dideliais mastais.
„Islandijoje yra eksperimentinės jėgainės, kuriose oras prapučiamas pro tam tikrą cheminį reaktorių, sugaunantį CO2. Naudojant energiją CO2 yra atpalaiduojamas ir surenkamas į talpas, vėliau įpompuojamas į uolienas. Tuomet po truputį reaguoja su uolienomis ir paverčia jas kitokiais mineralais, kurie gali būti stabilūs milijonus metų. CO2 iš esmės neutralizuojamas“, – pasakoja prof. A. Spiridonovas.
Anot profesoriaus, būtų galima kurti daugiau šlapžemio, pavyzdžiui, pelkių, kurios sekvestruoja, išima anglį ir ją laiko savyje.
„Kaupiasi nuosėdos, jos yra palaidojamos – tokiu būdu ir atsirado anglis. Tai būtų tarsi natūralaus proceso paskatinimas. Daug plotų Lietuvoje yra melioruoti, todėl, jei melioracinę infrastruktūrą grąžintumėme į pradinę būseną, turėtumėme labai didelį sekvestravimo resursą“, – teigia mokslininkas.
VU profesorius pabrėžia, kad tokie dalykai neturėtų būti palikti individualiam pasirinkimui – reikia priimti politinį sprendimą, nes nuo jo priklauso mūsų visų likimas.
„Reikia stengtis daryti įtaką politiniams sprendimams. Matėme iškastinio kuro kompanijų idėją, kviečiančią kiekvieną pasimatuoti CO2 pėdsaką, taip permetant atsakomybę vartotojui. Bet ar iš tikrųjų mes daug galime pasirinkti? Jei nėra metro, aš negaliu jo pasirinkti, kad ir kiek stengčiausi. Yra dideli struktūriniai dalykai, kuriuos reikia stengtis įdiegti“, – sako jis.
Prof. A. Spiridonovo teigimu, reikėtų daugiau žemių skirti miškams, vietoj gyvulių auginti augalinį maistą ir iš augalų gauti tas pačias maistingąsias medžiagas. Taip pat reikėtų efektyvinti ir plėtoti viešąjį transportą.
Kiek dar turime laiko išspręsti klimato kaitos klausimus? Mokslininkas sako, kad labai dažnai minima 1,5 °C riba, o mes esame ties 1,2 °C.
„Galime kalbėti apie 10–15 metų laikotarpį, kitais paskaičiavimais – apie penkerius metus. Šie skaičiai priklauso nuo matavimo paklaidų, mokslininkai tiksliai negali pasakyti, po 5 ar 20 metų. Nes matavimai triukšmingi, projekcijos – variabilios, kadangi sistema sudėtinga. Gana staigiai turėtumėme tvarkytis, nustoti vaidytis pasaulyje, susiimti ties rimtais dalykais“, – sako prof. A. Spiridonovas.
Komentarų nėra. Būk pirmas!