Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto Lietuvių filologijos katedros profesoriaus daktaro Aleksandro Krasnovo knyga „Atgimimo proza. XX a. devintojo dešimtmečio lietuvių prozos ir kritikos studija“ (2011) pirmiausia yra svarbi kaip lietuvių literatūros kritikos istorijos analizės objektas. Kita vertus, veikalas reikšmingas ir lietuvių literatūros mokslui, nes suteikia galimybę išsamiau apsvarstyti, kokiais analitiniais/metodologiniais principais remiantis šiandien prasmingiausia kalbėti apie tarybinių metų lietuvių literatūrą.

Autoriaus teigimu, knygon atrinkta tik dalis tarybiniais metais ir vėliau jo parašytų straipsnių, kuriuos vienija analizės kryptis – dvasinio, ideologinio, socialinio atgimimo apraiškos devintojo dešimtmečio lietuvių literatūroje ir jų refleksija to meto kritikoje. Atskiri straipsniai buvo grupuojami į stambesnius skyrius. Jie buvo iš dalies koreguoti – siekiant temos ir minties vientisumo. Kartu siekta, kad tekste išliktų gyva poleminė devintojo dešimtmečio atmosfera, kurią tarsi iš vidaus galėtų pajusti ir įvertinti šių dienų skaitytojas.

Knygos autorius nepritaria niekinančiam žvilgsniui į legaliąją okupacinio meto kultūrą. Pasak profesoriaus, legalioje kultūroje vyko grumtynės tarp oficialiosios ideologijos ir tautinės, humanistinės kultūros. Veiksmingiausias dvasinių, ideologinių, socialinių atgimimo procesų variklis – opoziciškai sistemos atžvilgiu nusiteikusi legaliosios kultūros dalis. Tai buvo bene vienintelis tautos egzistencijos bei tapatybės išsaugojimo būdas.

Vilnius: VU leidykla, 2011. – 368 p.