Prasidėjus studentų atostogoms, balandžio 15–17 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Literatūros, kultūros ir vertimo tyrimų institute svečiavosi vertimo semiotikos tyrėjas, 17 vertimo teorijos knygų autorius, rašytojas ir vertėjas iš anglų bei rusų kalbų, Milano Altiero Spinelli aukštosios vertėjų rengimo mokyklos (Civica Scuola Interpreti e Traduttori „Altiero Spinelli“) profesorius Bruno Osimo.

B. Osimo vertimo tyrimuose vertimo veikla suprantama ne kaip kalbinių atitikmenų parinkimas, o kaip prasmių paieška ir perteikimas. Vertimas yra mentalinis procesas, vykstantis ne tik tarp dviejų kalbų (interkalbinis vertimas), bet ir toje pačioje kalboje (intrakalbinis vertimas) bei tarp verbalinių ir neverbalinių ženklų sistemų (intersemiotinis vertimas). Verčiamas tekstas – „prototekstas“ – yra pakeičiamas kitu  – „metatekstu“, o šio proceso metu dalis perteikiamų prasmių nekinta, bet dalis – keičiasi, atsiranda pridėjimų ir praradimų, kuriuos lemia vertimo iškraipymai. Apie iškraipymų sąvoką, taip pat apie vertimo, poezijos kūrimo ir komunikacijos santykį ir buvo pirmoji profesoriaus paskaita anglų kalba „Kognityvinis iškraipymas, vertimo iškraipymas ir poetinis iškraipymas kaip semiotinės slinktys“ (Cognitive distortion, translation distortion and poetic distortion as semiotic shifts), skirta plačiajai literatūros, semiotikos, vertimo specialistų auditorijai.

B. Osimo taip pat pabrėžia kultūros išmanymo svarbą siekiant vertimo kokybės ir vertėjo kaip kultūrų tarpininko misiją. „Vertimas – tai tarpininkavimo tarp įvairių kultūrų kalbos kūrimas, – teigia jis. – Istorinė vertimo analizė leidžia daryti prielaidą, kad vertimo tyrėjas yra linkęs interpretuoti skirtingiems istoriniams laikotarpiams priklausančių vertėjų kalbą ir interpretuoti jų gebėjimą kurti naują tarpininkavimo kalbą.“ Šiuo požiūriu jam artima Umberto Eco semiotikos teorijoje vartojama vertėjo kaip tarpininko samprata.

Po pietų prasidėjo trijų dienų vertimo kokybės problemai skirtas seminarų ciklas italų kalba.

Seminaruose profesorius kalbėjo apie prasmės iškraipymus vertime, vertimo kokybę ir vertimo kokybės vertinimą. Jis aptarė, kaip vertimas ir vertimo kokybė apibrėžiami akademiniame pasaulyje, kaip vertimo kokybę suvokia vertėjai, leidėjai, skaitytojai, pristatė vertimo kokybės vertinimo modelį. Sekdamas Cliffordu Geertzu, profesorius teigia, kad versdamas vertėjas tampa antropologu ir prasmių ieškotoju. Per seminarus dėstytojai sykiu analizavo konkrečius tekstus, lygino prototekstą ir metatekstą, taikydami vertimo kokybės vertinimo modelį.

Seminaruose dalyvavo gausus būrys italistikos ir vertimo dėstytojų ne tik iš Vilniaus universiteto, bet ir iš Vytauto Didžiojo universiteto, Kijevo, Minsko bei Maskvos universitetų. Profesoriaus B. Osimo paskaitų ir seminarų ciklą Vilniaus universitete finansavo Italijos Respublikos užsienio reikalų ir tarptautinio bendradarbiavimo ministerija.