VU Komunikacijos fakulteto profesorius Domas Kaunas, vienas žymiausių šių dienų Lietuvos knygotyrininkų, Mažosios Lietuvos raštijos ir knygos tyrėjas, Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentas, savo naujausioje knygoje „Kristijono Donelaičio atminties paveldas“ pristato nuo 1979 m. rinktą medžiagą apie K. Donelaitį ir šios temos mokslinio tyrimo rezultatus.

Studija yra K. Donelaičio publikuoto ir nepublikuoto (memorialinio) paveldo knygotyrinis darbas. Ji sudaryta iš trijų dalių. Pirmojoje teikiama K. Donelaičio asmeninės bibliotekos rekonstrukcija, antrojoje analizuojama poeto kūrybos leidyba, trečiojoje – jo atminimo įprasminimo tradicija. Tiriamasis laikotarpis – Prūsijos valstybės laikai (iki 1918 m.). Tyrimą paskatino donelaitikos paveldo aktualinimo motyvai, K. Donelaičio asmeninės bibliotekos rekonstrukcija kilo iš poreikio Tolminkiemio muziejuje atnaujinti memorialinę ekspoziciją. Antrąją temą lėmė noras nustatyti K. Donelaičio kūrybos paplitimo pasaulyje mastą, trečiąją – K. Donelaičio atminimo įamžinimo bandymų 1885, 1896 ir 1914 m. istorinė reikšmė. Šie įamžinimo bandymai – tai Mažosios Lietuvos lietuvių tautinio sąjūdžio raidos etapai.

Tyrimas remiasi lietuvių ir vokiečių donelaitikos istoriografijos tradicija. Joje knygotyriniai aspektai iškelti kaip pagrindiniai darbo orientyrai. Duomenų ieškota Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Vokietijos, Švedijos, JAV archyvuose ir bibliotekose. Svarbiausi šaltiniai buvo XVIII–XX a. archyviniai dokumentai, Prūsijos periodika, oficialieji valstybiniai, Evangelikų liuteronų bažnyčios žinynai, ankstyvieji lietuvių raštijos tyrimai, taip pat K. Donelaičio poezijos knygų tyrimas de visu. Leidinys iliustruotas archyvine ikonografija. Knygos dailininkas Alfonsas Žvilius, redaktorė Jolanta Storpirštienė. Išleido VšĮ „Akademinė leidyba“.

Studija parengta pagal Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto vykdytą mokslo temą „Dokumentinių medijų fundamentalieji ir taikomieji tyrimai“. Leidybą finansavo Lietuvos mokslo taryba pagal Valstybinę lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programą, taip pat rėmė Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas.