Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto Vaikų ligų klinikos mokslininkai ne tik identifikuoja vaikų mirštamumą, ligotumą ar neįgalumą sukeliančias infekcijas, alerginius, imuninius ar medžiagų apykaitos sutrikimus bei įgimtų anomalijų priežastis, bet ir tobulina šių ligų diagnostiką, gydymo metodus ir profilaktiką. Šios klinikos vedėja, nefrologė prof. dr. Augustina Jankauskienė džiaugiasi vis geresnėmis retų inkstų ligų diagnozavimo galimybėmis, bendradarbiavimu su partneriais iš Europos ir nesutinka, kad šiandieninė vaikų sveikatos būklė blogėja.
Siekia, kad pacientus pasiektų naujausi gydymo metodai
Prof. dr. A. Jankauskienė pastebi, kad Lietuva yra maža šalis, tad mokslininkai negali apsiriboti viena tyrimų tema ir gilinasi į platesnį tos srities temų spektrą.
„Pagrindinė mano mokslinių darbų sritis yra vaikų inkstų ligos, o jei specifiškiau, tai lėtinė inkstų liga su tokiomis jos komplikacijomis, kaip arterinė hipertenzija. Žinoma, tiek mano klinikinis, tiek mokslinis darbas apima daug platesnį temų spektrą ir džiugu, kad moksliniai tyrimai padeda ne tik daugiau sužinoti, bet ir ligoniams pasiūlyti pačius moderniausius gydymo metodus“, − pasakoja mokslininkė.
Jau daugiau kaip 20 metų klinikinį darbą vykdanti profesorė pasakoja, kad visuomet norėjo dirbti su pacientais. Dirbusi tiek apylinkės gydytoja, tiek priėmimo skyriuje, gydytoja pabrėžia, jog ją truputį stebina šiuolaikinis tėvų požiūris į vaikų ligas ir medikų nenoras įsitraukti į mokslinius tyrimus.
„Mano darbo pradžios laikais, priėmimo skyrius atrodė kiek kitaip ir tik kelias valandas karščiuojančių vaikų tėvai į šį skyrių neveždavo. Šiandien yra kiek kitaip. Kiek vėliau, pradėjusi dirbti stacionaro skyriuje ir bendradarbiaudama su savo kolegomis, mačiau mokslo naudą. Tad mane kiek stebina ir tai, kad atlikti mokslinius darbus tarp medikų nėra populiaru. Manau, kad didžiausia žmogaus varomoji jėga yra pamatuotas entuziazmas, tad įdedant daug darbo pavyksta suderinti ir klinikinius, ir mokslinius tyrimus“, − pabrėžia profesorė.
Galime džiaugtis pagerėjusia inkstų ligų diagnostika Lietuvoje
Prof. dr. A. Jankauskienė pasakoja, kad jos nefrologinė kasdienybė − įvairūs šlapinimosi sutrikimai bei šlapimo organų infekcijos, tad būtent šie pacientai sudaro didžiąją apsilankančiųjų dalį.
„Nepaisant to, kad šie sutrikimai nėra pavojingi gyvybei, bet jie labai pablogina pacientų gyvenimo kokybę, sukelia daug psichologinių faktorių, tad jų tikrai nereikia numenkinti“, – teigia mokslininkė.
Kalbant apie retesnes ligas, profesorė pabrėžia, jog šlapimo organų sistema yra ta, kurioje būna gana daug įgimtų pažeidimų, tokių kaip skirtingo dydžio inkstai ar kitokia nei įprastai inkstų padėtis.
„Vieni pažeidimai yra netrikdantys inkstų funkcijos, kiti yra ištaisomi operuojant, o dar kiti tampa viso gyvenimo problema ir priežastimi, dėl kurios vaikai Lietuvoje serga lėtine inkstų liga ir pasiekia tokią ligos stadiją, kai vaikus reikia dializuoti ar transplantuoti“, − teigia gydytoja.
Prof. dr. A. Jankauskienė džiaugiasi, kad Lietuvoje yra pagerėjusi genetiškai paveldimų inkstų ligų diagnostika ir dabar nustatomos ligos, kurių nepavykdavo identifikuoti anksčiau.
„Genetiškai paveldimos ligos ne tik turi labai daug įtakos planuojant kitus vaikus šeimoje, bet ir lemia paties ligonio ateitį, tad labai svarbu, kad šias ligas galime nustatyti savo turima įranga“,− teigia ji.
Dabar kaip niekad daug dėmesio skiriama retoms inkstų ligoms, tad profesorė džiaugiasi, jog VU Santaros klinikose įkurtas „Vaikų retų inkstų ligų ir urogenitalinės sistemos formavimosi ydų kompetencijos centras“ yra vienas iš Europos retų inkstų ligų referencijos centrų.
„Tikrai ne tiek daug Europos centrų gali didžiuotis tokiu statusu ir tam, kad jį gauti, reikia pademonstruoti tiek mokslinį įdirbį, tiek klinikinės ekspertizės lygį. Nemažiau svarbus ir mokymas bei žinių perdavimas. Dabar yra prieinama labai daug literatūros šaltinių, paruošta daugybė rekomendacijų, tad mokytis ir skaityti tikrai yra ką, jau nekalbant apie diskusijas ir kitus renginius. Tad labai stengiamės, jog ne tik nauji vaistai, bet ir nauji gydymo metodai taptų greičiau prieinami mūsų pacientams“, − pabrėžia mokslininkė.
Priklausymas Europos registrui ir turimi duomenys, leidžia atlikti kokybišką situacijos vertinimą
Norėdama įvertinti sergamumo inkstų ligomis kaitą ir Lietuvos situaciją palyginti su kitų šalių, prof. dr. A. Jankauskienė su kolegomis jau daugiau nei dešimtmetį dalyvauja Europos vaikų nefrologų draugijos registre, kuriame kas metus registruojami vaikai, gaunantys pakaitinę inkstų terapiją.
„Šiuo atveju Lietuva nėra niekuo išskirtinė ir vaikai inkstų ligomis serga labai panašiai, kaip ir kitose šalyse. Dalyvaudami tarptautiniuose konsorciumuose turime tikrai labai daug lyginamųjų duomenų, kurie leidžia išsamiai įvertinti situaciją“, − teigia mokslininkė.
Kalbant apie sergamumą inkstų ligomis Lietuvoje, profesorė pažymi per pastaruosius 10−20 metų itin sumažėjusį postinfekcinio glomerulonefrito atvejų skaičių.
„Ši liga labai susijusi su įvairiomis bakterinėmis, virusinėmis infekcijomis, kurios yra netinkamai gydomos. XX a. 9 dešimtmetyje ši liga buvo ant epideminės ribos, nes susirgimų būdavo labai daug. Šiandien tiek dėl pasikeitusio požiūrio į ligas, tiek dėl geresnių diagnostinių galimybių, atvejų pasitaiko daug rečiau“, − pasakoja prof. I. Jankauskienė.
Didžiausia grėsmė vaikų mitybai – lengvai įsisavinami angliavandeniai ir per didelis druskos vartojimas
Dažnai viešojoje erdvėje girdime sakant, jog vaikų sveikata vis blogėja. Prof. I. Jankauskienė su tuo nesutinka ir teigia, jog, greičiausiai, vaikų sveikata yra panaši jau kurį laiką. Keičiasi ne bendra sveikatos būklė, o sergamumas vienokiomis ar kitokiomis ligomis.
„Vienas iš dabartinių iššūkių yra tas, kad gimsta daug neišnešiotų naujagimių. Galime pasidžiaugti, kad vis daugiau jų išgyvena, bet pastebimas kai kurių sistemų ilgalaikis nebrandumas ir pokyčiai: padidėjęs arterinis kraujospūdis ir t.t. Kitos svarbios šių laikų vaikų ligos – įvairūs mitybos sutrikimai ir psichologiniai bei psichiatriniai sutrikimai“, − vardija gydytoja.
Būtent mitybos sutrikimai, o ypač nutukimas, yra viena svarbiausių vaikų sveikatos problemų šiandien. Didžiausią grėsmę jiems kelia lengvai įsisavinami angliavandeniai ir per didelis druskos vartojimas.
„Aš buvau nustebusi, kai viena Prancūzijos dietologė parodė, kiek daug druskos yra saldžiuose sausuose dribsniuose. Ši druska čia veikia kaip skonio stipriklis. Tad tikrai daug druskos suvartojame to net nežinodami“, − atskleidžia prof. dr. A. Jankauskienė.
Lengvai prieinami ir įsisavinami angliavandeniai lemia vaikų nutukimą, o mažas fizinis aktyvumas irgi prie to prisideda. Profesorės vykdyta apklausa rodo, kad vaikai gryname ore praleidžia labai mažai laiko.
„Vykdant vieną iš mūsų apklausų bandėme išsiaiškinti, kiek laiko per savaitę vaikai praleidžia lauke, galvojant, kad vaikai lauke laiką leidžia aktyviai. Dalies vaikų atsakymai nustebino: siekė keliolika minučių per savaitę. Buvimo lauke trūkumas yra susijęs su vitamino D apykaitos svyravimu. Daug vyresnių vaikų turi tragiškai žemą vitamino D koncentraciją organizme“, − pasakoja prof. A. Jankauskienė.
Ši apklausa buvo vykdyta dar iki karantino, kai mokyklose buvo dirbama kontaktiniu būdu. Čia gydytoja įžvelgia ir tėvų kaltę bei pasikeitusį jų požiūri, nes vaikus stengiamasi nuvežti nuo durų iki durų.
„Man keista, kad tėvai vežioja savo vaikus it neįgalius. Juk Lietuvoje tikrai yra saugu, o visuomeninis transportas taip pat važinėja patogiai. Tad čia labiau yra tėvų požiūrio klausimas, kurio pasekmė ne tik nesavarankiškai ugdomi vaikai, bet ir užkimštos miestų gatvės“, − pastebi profesorė.
Prisidėti prie situacijos gerinimo turėtų kiekvienas
Norint pagerinti vaikų mitybą ir fizinį aktyvumą labai svarbus švietimas ir žmonių sąmoningumas. Vaikams ir paaugliams labai didelę įtaką daro autoritetai. Iš pradžių jais būna tėvai, vėliau ir įvairūs žymūs žmonės, o jei vaikas sportuoja ir tam tikros sporto šakos treneriai.
„Būtent treneriai siūlo vaikams vartoti daug papildų, kurie dažnai būna nelabai žinomi ar ištirti. Pas mane apsilankę vaikai ir paaugliai teigia, kad jie sportuoja taip intensyviai, kad be papildų neatlaikytų krūvio. Bet žinant, kaip šiais laikais lengva papildus nusipirkti iš užsienio, tėvai nespėja susekti savo paauglių ir negali užtikrinti papildų kokybės. Šioje vietoje atsakomybę dėl vaikų sveikatos turėtų jausti ir sporto visuomenė, nes dažnai tėvai turi labai menką įtaką paaugliams. Esame turėję atvejų, kai į ligoninę atvežami labai blogos būklės vaikai ir būna neaišku, ką jie vartojo“, – pabrėžia medikė.
Profesorė su komanda dalyvauja biomedicininiuose tyrimuose, kuriuose reikalingi konkrečios ligos pacientai ir jų duomenys. Vaikų atveju, norint įtraukti vaiką į tokį tyrimą, reikalingas abiejų tėvų ir paties vaiko sutikimas. Kartais tėvai būna išsiskyrę ir nebendrauja, tad tokia situacija tampa iššūkiu ir vaikas praranda galimybę gauti modernų gydymą.
„Apie galimybę dalyvauti tokiuose tyrimuose aš išgirdau dar 1993 m. būdama stažuotėje JAV. Ten kalbėdama su gyventojais, kurie nebuvo medikai, dažnai išgirsdavau, kad jie didžiuojasi dalyvaudami moksliniame tyrime ir galėdami prisidėti prie mokslo tiesiog gera valia. Lietuvoje kartais tos geros valios pritrūksta ir atrodo, kad visuomenei modernėjant, ji „mandrėja“. Aš dažnai sakau, kad jei kas nors nevyksta, pirmiausia pagalvok, ar viską padarei pats ir labai norėčiau, kad žmonės būtų visuomeniškai sąmoningesni ir pagalvotų, ką jie gali padaryti ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų ir išnaudotų visas galimybes net ir prisidėdami prie mokslo progreso“, − pabrėžia prof. dr. A. Jankauskienė.
Komentarų nėra. Būk pirmas!