Verslumo įgūdžiai seniai peržengė verslo įmonių sektoriaus ribas. Šiandien įvairių mokslo sričių atstovai kuria startuolius ir sėkmingai komercina savo mokslinius tyrimus. Mokslas ir verslas žengia koja kojon, todėl populiarėja ir užsakomieji moksliniai tyrimai. Apie tokius tyrimus chemijos srityje, bendradarbiavimą su verslu ir kūrybiškumą moksle kalbėjomės su Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakulteto prodekanu profesoriumi dr. Simu Šakirzanovu.

Moksliniai tyrimai reikalauja tarpdisciplininio bendradarbiavimo

Nors prof. S. Šakirzanovo mokslinių tyrimų spektras – platus, mokslininkas pabrėžė kelias svarbiausias savo tyrimų kryptis. Viena jų – metaloorganiniai pirmtakai, naudojami aukštos raiškos 3D spausdinimui. Paruoštus mišinius Lazerinių tyrimų centro fizikai naudoja spausdindami mikro ir nano dydžio erdvines struktūras. Išskirtinis jų bruožas – kaip galutinis rezultatas gaunamos neorganinės kristalinės ar amorfinės sudėties struktūros.

Dar viena, ne mažiau reikšminga sritis – apkonvertuojančios nanodalelės. Tai itin svarbu kalbant apie kai kurių ligų gydymą. „Šias daleles galima sužadinti su mažesnės energijos lazerio spinduliuote ir gauti didesnės energijos spinduliuotę. Dirbdami su šiomis medžiagomis, mes glaudžiai bendradarbiaujame su onkologais, nes mūsų ruošiamos nanodalelės gali būti naudojamos vėžiui vaizdinti ir gydyti“, – teigia prof. S. Šakirzanovas.

Taip pat reikšminga ir dėmesio verta sritis – aerogeliai. Tai medžiaga, kurios fizikinės savybės, tokios kaip šiluminė varža, lūžio rodiklis, aktyvaus paviršiaus plotas ir kitos – unikalios. Mokslininko teigimu, aerogeliai gali būti labai plačiai taikomi, tačiau jų skvarbą pramonėje riboja šios medžiagos kaina, todėl šiandien tik kelios pramonės sritys naudoja aerogelių pagrindu pagamintus gaminius. Pavyzdžiui, naftos pramonėje šios medžiagos naudojamos naftotiekių jūros dugne izoliacijai, o chemijos pramonėje – reaktoriams apšiltinti.

Prof. S. Šakirzanovas kartu su kolega prof. dr. Artūru Katelnikovu taip pat dirba liuminescuojančių medžiagų srityje. „Šie mūsų tyrimai taikomi gaminant LED šviestukus ir kitus apšvietimui reikalingus komponentus“, – teigia mokslininkas.

Jaunimas kuria inovacijoms draugišką aplinką verslo įmonėse

Be intensyviai vykdomų mokslinių tyrimų chemijos ir medžiagotyros srityje, prof. S. Šakirzanovas užsiima ir užsakomaisiais moksliniais tyrimais. Profesorius sako, kad netrūksta įvairaus spektro verslininkų, prašančių pagalbos iškilusioms problemoms spręsti. Kaip vieną iš naujausių patirčių prof. S. Šakirzanovas įvardija įmonę, kuri kreipėsi norėdama pagerinti gaminamo asfalto sudėtį. Profesoriui teko dirbti ir su įmonėmis, kurios specializuojasi pluoštinių ir medicininių kanapių srityje. Mokslininkas su komanda atlieka ir gaminio analizę, kuri leidžia nustatyti sudedamųjų dalių skirtumus ir išspręsti kilusias gamybos problemas, pavyzdžiui, kai pakeičiamas vienas ar kitas verslo įmonės tiekėjas.

Paklaustas, ar verslo įmonės universitetą laiko savo partneriu, mokslininkas sako: „Kol kas įmonės kreipiasi labai periodiškai. Apie tradiciją dar tikrai per anksti kalbėti. Verslas į mus kreipiasi tada, kai neišsprendžia iškilusių problemų savo jėgomis ir nebežino, kur reikėtų kreiptis.“

Anot mokslininko, dažniausiai sprendimas kreiptis į universitetą priklauso nuo įmonės kolektyvo narių amžiaus: „Jaunimas mąsto liberaliau, yra labiau linkęs į inovacijas, tikriausiai todėl didžioji dalis verslo interesantų būna jaunesnio amžiaus. Iš įmonių su vyresnio amžiaus kolektyvu užklausų būna kur kas mažiau. Tikriausiai investicijas į mokslą jie vertina savaip“, – teigia mokslininkas.

Verslo įmonių bendradarbiavimą su mokslu skatina ir universitetą baigę studentai. Profesorius sako, kad tai įvyksta natūraliai: „Mechanizmas šiuo atveju yra gana paprastas: studentai, baigę universitetą, įsidarbina įmonėse ir tada jų dėka užsimezga kontaktas su įmone dėl užsakomųjų tyrimų.“

Taikomųjų ir fundamentinių mokslinių tyrimų sinergija

Šiuo metu dažniau finansuojami taikomieji moksliniai tyrimai nei fundamentiniai. Prof. S. Šakirzanovas pastebi tarp jų esančią sinergiją: „Trumparegiška yra žiūrėti į mokslinius tyrimus tik fundamentiniu arba tik praktiniu požiūriu. Nustojus finansuoti fundamentinius tyrimus, taikomieji tyrimai irgi greitai išsisemtų. Kita vertus, nemaža dalis finansuotų fundamentinių mokslinių tyrimų tiesiog nugula į stalčių.“

Kalbėdamas apie mokslinių tyrimų finansavimą, profesorius pateikia Vakaruose įprastą modelį: „Vakarų valstybėse verslas finansuodamas mokslinius tyrimus įvertina riziką, kad ne visos investicijos duos grąžą. Yra suprantama, kad tik maždaug 10 % investicijų atsiperka, bet jeigu jos yra sėkmingos – grįžta ir likę 90 %. Lietuvoje šiuo požiūriu dar taip plačiai nemąstoma.“

Prof. S. Šakirzanovas pabrėžia, kad priklausomai nuo mokslo srities mokslinių tyrimų kelias iki pritaikymo taip pat skiriasi. Ypač sudėtingas yra naujovių diegimas medicinos srityje, nes čia galioja griežtas reglamentavimas, inovacijų skvarba užtrunka ilgiau ir reikalauja didesnių resursų nei tokie projektai kaip asfalto savybių gerinimas.

Kūrybiškumas chemijoje prasideda turint įdirbį

Prof. S. Šakirzanovas neigia visuomenėje vis dar gajų mitą, kad kūryba užsiima menininkai, bet ne mokslininkai. Anot profesoriaus, moksle labai svarbią vietą užima idėjų generavimas, o tai ir yra kūryba: „Naujų idėjų generavimas moksle prasideda turint įdirbį konkrečioje srityje. Pamenu, kaip sunku buvo išlaisvinti mąstymą pirmuosiuose universiteto kursuose, ir kuo toliau, tuo idėjų gimsta daugiau.“

Mokslininko nuomone, susikoncentravus į ilgalaikių tikslų siekimą, rezultatai būna naudingesni ir reikšmingesni. To studentams jis ir linki. Savo teiginį prof. S. Šakirzanovas iliustruoja pavyzdžiu iš mokslo istorijos: „Visi žino istoriją, kaip Dmitrijus Mendelejevas susapnavo periodinį cheminių elementų dėsnį ir šiandien turime Mendelejevo lentelę. Tik retai kas pasidomi, kad iki sapno jis 16 metų diena iš dienos dirbo šia tema. Tad tai buvo jo sunkaus darbo rezultatas.“